„Patvirtintas „Persei“ įskridimas: 2108 UTC virš 121W 14S pietinėje [Ramiojo vandenyno] dalyje“, – „Twitter“ pranešė Harvardo-Smitsono astrofizikos centro astronomas ir palydovų stebėtojas Jonathanas McDowellas.
Ši platuma ir ilguma atitinka tuščią vandenyno dalį į rytus nuo Prancūzijos Polinezijos.
Šis kritimas užbaigė devynias dienas trukusį „Persei“ skrydį, prasidėjusį gruodžio 27 d., kurio metu buvo iškeltas bandomasis krovinys. „Persei“ nepavyko antrą kartą įjungti variklio, dėl ko raketa nepaliko žemos Žemės orbitos ir nepakilo į daug aukštesnę geostacionariąją orbitą.
„Persėjas“ tapo gana didele kosmine nuolauža. Pakilimo metu Žemėje raketa svėrė apie 19,5 tonos, tačiau didžiąją to dalį sudarė degalai. Šis kuras greičiausiai buvo išpiltas raketos pakopai būnant orbitoje, todėl, pasak Anatolijaus Zako iš RussianSpaceWeb.com, gabalas, nukritęs atgal į Žemę, greičiausiai svėrė apie 3,2 tonos.
Pasak viešai prieinamus stebėjimo duomenis analizuojančio J.McDowello, didžioji dalis raketos korpuso trečiadienį beveik neabejotinai sudegė Žemės atmosferoje. Taigi, neverta tikėtis rasti milžiniškų rūkstančių kraterių, net jei kokie gabalai ir būtų nukritę ant žemės paviršiaus.
„Bet kokia išlikusių nuolaužų padaryta žala būtų nedidelė (galėtų įskelti kokio nors nelaimėlio stogą, bet žmonijos nesunaikintų)“, – antradienį „Twitter“ rašė astronomas.
Taip jis atsakė į internauto klausimą, ar „Persei“ katastrofa būtų panaši į 2021 m. filmą „Don't Look Up“, kuriame pasakojama apie du astronomus, bandančius įspėti žmoniją apie didelę kometą, skriejančią link Žemės (pats filmas yra satyra, o artėjanti kometa – klimato kaitos ir vangios žmonijos reakcijos į katastrofišką jos poveikį metafora).
Dar vienas prieštaringai vertinamas didelės kosminės šiukšlės kritimo pavyzdys – 2021 m. gegužę po 10 dienų buvimo Žemės orbitoje nukritusi 23 tonas svėrusi Kinijos raketos nešėjos „Long March 5B“ pagrindinė pakopa.
Balandžio 28 d. raketa „Long March 5B“ sėkmingai iškėlė naujosios Kinijos kosminės stoties pagrindinį modulį. Tą dieną raketos pagrindinė pakopa nukeliavo iki pat orbitos ir tapo kosmoso šiukšle – o ne nukrito į vandenyną netrukus po starto, kaip dažniausiai nutinka pirmosios pakopos raketoms, paleidžiamoms į orbitą. Dėl to ir kilo kontroversija.
Gruodžio 27 d. startas buvo trečiasis „Angara A5“ bandomasis skrydis – raketos, kurios kūrimas smarkiai vėluoja. Pirmieji du sunkiosios raketos startai, kurie įvyko 2014 m. gruodį ir 2020 m. gruodį, pavyko – į norimą orbitą buvo nugabenti bandomieji kroviniai.
Parengta pagal „Live Science“.
