Šis prasilenkimas yra artimiausias bent jau per ateinančius 172 metus – todėl, nepaisant to, kad gali būti pavojinga, galime būti ramūs, kad ši kosminė uola artimiausiu metu į mūsų planetą neatsitrenks. Kitas artimas prasilenkimas mažesniu nei 5 mln. kilometrų atstumu įvyks taip pat sausio 18 d. – bet 2105 m., o dar vėliau – 2194 m. sausio 20 d. Abiem atvejais asteroidas praskries daug didesniu atstumu, nei dabar.
Asteroidą 1994 m. „Siding Spring“ observatorijoje Kunabarabrane (Australija) oficialiai atrado Robertas McNaughtas. Tačiau iš tikrųjų jis buvo stebėtas dvidešimt metų anksčiau, nuo 1974 m. rugsėjo. Toks ilgas stebėjimų ciklas leido astronomams labai tiksliai išmatuoti jo orbitą. Asteroido artimo praskriejimo paklaida yra mažesnė nei 150 km.
Asteroidas (7482) 1994 PC1 priskiriamas S tipo asteroidams – juose gausu silicio, paprastai jie vidutinio ryškumo, dažnai sudaryti iš geležies ir magnio silikatų – ir tai yra antrasis pagal paplitimą asteroidų tipas po anglinių C tipo asteroidų.
Jei norite stebėti, kaip ši kosminė uola kerta dangų, prireiks gero teleskopo. Numatoma, kad didžiausias asteroido ryškis turėtų būti 10, todėl plika akimi ar net žiūronais pamatyti jo nepavyks.
Parengta pagal „IFL Science“.
