Mokslininkai panaudojo nedidelius 1969–1972 m. „Apollo“ misijų metu surinktų dulkių mėginius, kad išaugintų tam tikros rūšies kruopas. Jų nuostabai, sėklos po dviejų dienų sudygo.
„Negaliu apsakyti, kaip mes buvome nustebę, – sakė Floridos universiteto profesorė ir viena iš straipsnio apie rezultatus autorių Anna-Lisa Paul – Kiekvienas augalas – tiek augęs Mėnulio mėginyje, tiek kontrolinis – atrodė vienodai maždaug iki šeštos dienos“.
Tačiau vėliau išryškėjo skirtumai. Mėnulio grunte augę augalai pradėjo jausti stresą, lėčiau vystėsi ir baigė augti išlikdami žemaūgiais.
Tačiau tyrimo dalyviai teigia, kad tai yra proveržis, turintis reikšmės ir Žemėje.
„Šis tyrimas yra labai svarbus ilgalaikiams NASA tikslams, nes mums reikės panaudoti Mėnulyje ir Marse rastus išteklius, kad sukurtume maisto šaltinius būsimiems astronautams, gyvensiantiems ir dirbsiantiems tolimajame kosmose“, – sakė NASA vadovas Billas Nelsonas.
„Šie fundamentalūs augalų augimo tyrimai taip pat yra svarbus pavyzdys, kaip NASA siekia atskleisti žemės ūkio naujoves, kurios galėtų padėti mums suprasti, kaip augalai galėtų įveikti stresines sąlygas vietovėse, kuriose trūksta maisto, čia, Žemėje“, – teigė jis.
Vienas iš iššūkių mokslininkams yra tai, kad Mėnulio grunto, su kuriuo būtų galima eksperimentuoti, paprasčiausiai nėra daug. Per trejus metus, nuo 1969 m., NASA astronautai nuo Mėnulio paviršiaus parsivežė 382 kg Mėnulio uolienų, giluminių mėginių, akmenukų, smėlio ir dulkių.
Floridos universiteto komandai eksperimentui buvo duota tik 1 g grunto vienam augalui – iš dešimtmečius saugotų mėginių.
NASA per 2025 m. numatytą misiją planuoja pirmą kartą nuo 1972 m. išlaipinti žmones Mėnulyje.
Parengta pagal BBC.
