330 mln. dolerių (tiek pat ir eurų) kainuojantis erdvėlaivis netrukus po pirmadienio vidurnakčio turėtų atsitrenkti į asteroidą. Smūgis, kurio metu greitis sieks beveik septynis kilometrus per sekundę, sunaikins pusę tonos sveriantį zondą – ir visa tai bus padaryta vardan planetos gynybos.
Asteroidas Dimorfosas žmonijai jokios grėsmės nekelia. Dvigubo asteroido nukreipimo bandymas „DART“ yra eksperimentas, pirmoji misija, skirta įvertinti, ar asteroidus įmanoma nukreipti, jei kada nors koks nors toks asteroidas Žemei keltų pavojų. Gerai nukreiptas smūgis galėtų užkirsti kelią Armagedonui (ar bent jau taip manoma) ir žmonėms leistų išvengti tokio likimo, koks ištiko dinozaurus.
„Tai labai sudėtingas kosminio biliardo žaidimas, – sako astronomas ir NASA „DART“ tyrimo grupės narys iš Karalienės universiteto Belfaste, profesorius Alanas Fitzsimmonsas. – Norime panaudoti kuo daugiau „DART“ energijos, kad asteroidas išjudėtų“.
Nuolat teleskopais skenuodami dangų, mokslininkai tikisi, kad jei koks asteroidas kada nors sukeltų didelę grėsmę, jie tai pastebės. „Jei sugebėsime iš anksto pastebėti, kad asteroidas gali kelti problemų, jį nustumti nuo kelio bus daug saugiau nei Holivudo idėja jį susprogdinti“, – sako Voriko universiteto doktorantė Catriona McDonald.
„DART“ misija iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės buvo paleista praėjusių metų lapkritį. Pirmadienio vakarą misijos valdytojai perduos valdymą „DART“ programinei įrangai ir leis zondui pačiam nuskrieti į nebūtį. Antradienį apie 2val. 14 min. ryto Lietuvos laiku susidūrimą užfiksuos „DART“ kamera ir dar dvi kameros, esančios nedideliame italų zonde „LiciaCube“, kurį „DART“ praėjusią savaitę paleido tam, kad galima stebėti susidūrimą iš saugaus atstumo.
Žaidžiant su dangaus kūnų judėjimu, verta būti atsargiems. „DART“ misija buvo suplanuota taip, kad netyčia nesukeltų Dimorfoso susidūrimo su Žeme. 160 metrų skersmens uoliena skrieja aplink kitą, didesnį asteroidą, vadinamą Didymosu. Kai „DART“ rėšis, smūgis sukels tik nuolaužų debesį ir sulėtins Dimorfoso greitį, keliomis minutėmis pailgindamas jo orbitą aplink didesnį kūną.
„Tai nekelia jokio pavojaus, – sako astronomas ir „DART“ misijos mokslinės grupės narys, Edinburgo universiteto profesorius Colinas Snodgrassas. – Mes tik keičiame jo orbitą aplink didesnį asteroidą, bet nekeičiame jo orbitos aplink Saulę. Jis negali priartėti prie Žemės“.
Astronomai antžeminiais teleskopais stebės asteroidus prieš ir po susidūrimo su „DART“. Be kita ko, nauju teleskopu, įrengtu Turkanos baseino institute Kenijos šiaurėje, siekiama užfiksuoti susidūrimo akimirką ir „DART“ sukeltą dulkių debesį. Nuolaužų kiekis priklausys nuo smūgio energijos, uolienos, iš kurios sudarytas Dimorfosas, tipo ir nuo to, ar medžiaga yra laisvai, ar tvirtai susieta. „Pagrindinė misija yra planetos gynybos bandymas, tačiau kartu galime daug sužinoti ir apie asteroidą“, – sakė C.Snodgrassas.
Po susidūrimo mokslininkai nustatys, kiek Dimorfosas dėl smūgio sulėtėjo. Tam bus stebimas didesnio asteroido Didymoso ryškumas, kuris šiek tiek sumažėja kiekvieną kartą, kai Dimorfosas priešais jį praskrenda. Šiuo metu Dimorfosas aplink Didymosą apskrieja per daugmaž 12 valandų, o po „DART“ smūgio jis turėtų apskrieti per keliomis minutėmis ilgesnį laiko tarpą.
Astronomai stebi apie 30 000 asteroidų ir kometų, skriejančių netoli Žemės orbitos. Per artimiausius porą šimtmečių nė vienas iš didžiųjų dangaus kūnų (tokių kaip maždaug 11 km skersmens asteroidas, prieš 66 mln. metų išnaikinęs dinozaurus) į Žemę nepataikys. Tačiau mažesnes kometas ir asteroidus sunkiau pastebėti ir jie gali padaryti nemažai žalos. 2013 m. virš Čeliabinsko Rusijoje sprogusio meteoro skersmuo nesiekė nė 20 metrų, tačiau po sprogimo nuvilnijo smūginė banga, dėl kurios skriejančių stiklų ir griūvančių sienų sužeisti buvo 1 600 žmonių.
Misijos į asteroidus buvo vykdytos ir anksčiau, o šiam tikslui dabar atliekami ir galingi kompiuteriniai modeliavimai. Taigi, kyla klausimas, ar būtina erdvėlaiviu rėžtis į asteroidą tik tam, kad pamatytume, kas nutiks? A.Fitzsimmonsas mano, kad taip.
„Mes žinome, iš ko sudaryti asteroidai, bet dažnai nežinome, kaip jie sąveikauja. Negalime tiksliai pasakyti, kiek pajudės Dimorfosas, kai į jį atsitrenksime, – sakė jis. – Nesinori laukti, kol koks nors dangaus kūnas prie Žemės priartės per daug, kad pamatytume, ar šis metodas veikia“.
Parengta pagal „The Guardian“.
