Saulė yra masyvi magnetiška žvaigždė, kurios viršutiniuose atmosferos sluoksniuose sukasi milijonų karščio laipsnių ciklonai, nudrykstantys ir į viršutinę Saulės atmosferą. Kai Saulės magnetiniuose laukuose sukaupta energija staiga išsilaisvina, įvyksta didžiuliai sprogimai. Tokie procesai vadinami Saulės žybsniais ir sukelia staigius bei intensyvius šviesos blyksnius, o taip pat į kosmosą pasiunčia didelio energingumo daleles ir ultravioletinių spindulių pliūpsnį. Pasak NASA, tokios dalelės gali pasiekti Žemę per kelias valandas ar dienas ir Žemės atmosferoje sukelti magnetinę audrą, kuri gali tęstis kelias dienas.
Žybsniai skirstomi pagal stiprumą: kai kurie sukelia radijo ryšio užtemimus visame pasaulyje ir spinduliuotės audras viršutiniuose atmosferos sluoksniuose. Kiti gali sukelti net transformatorių sprogimus ir plataus masto mobiliojo ryšio sutrikimus, rašo „Time“. Tokie dalykai taip pat gali sukelti magnetinių laukų svyravimus, kurie gali pasiekti Žemės paviršių.
„Žybsniams prireikia poros dienų, kol jie čia atkeliauja, tačiau atkeliavę jie gali sąveikauti su mūsų magnetosfera, – sako Niudžersio Technologijų instituto Saulės ir Žemės tyrimų centro fizikos mokslų daktaras Dale'as Gary. – Tai gali sukelti sroves mūsų elektros linijose, o kai taip atsitinka, gali sprogti transformatoriai arba nutrūkti elektros energijos tiekimas“.
Jei jau Saulės žybsniai gali padaryti tokią žalą mašinoms ir technologijoms, kyla natūralus klausimas: kokį poveikį Saulės žybsniai gali turėti mūsų sveikatai?
NASA: įtakos sveikatai nėra
NASA teigimu, sveikatos požiūriu dėl šių galingų spinduliuotės pliūpsnių nėra ko nerimauti. „Žalinga žybsnio spinduliuotė negali prasiskverbti pro Žemės atmosferą ir fiziškai paveikti žemėje esančių žmonių, – teigiama 2017 m. rugsėjį. paskelbtame kosmoso agentūros pareiškime. – Tačiau kai jie pakankamai intensyvūs, gali sutrikdyti atmosferos sluoksnį, kuriuo keliauja GPS ir ryšių signalai“.
Dr. D.Gary pritaria NASA: „Tačiau iš tikrųjų esame apsaugoti, nes šie spinduliai ir dalelės sugeriami mūsų atmosferoje“.
Mokslininkas pastebi, kad kai kuriais atvejais žmonėms – pavyzdžiui, skrendantiems lėktuvais dideliame aukštyje virš ašigalių – gali kilti didesnis pavojus patirti dalį šios spinduliuotės, be to, kartais skrydžių maršrutai keičiami neįprasto Saulės aktyvumo laikotarpiais. Tačiau ant žemės esantiems žmonėms, pasak jo, nėra ko nerimauti – išskyrus galimas saugumo problemas, kurios gali kilti dingus elektrai. Pavyzdžiui, dėl GPS ir šviesoforų veikimo sutrikimų gali būti rizikinga vairuoti arba ligoninės teoriškai gali prarasti prieigą prie sveikatos duomenų.
Yra ir nesutinkančių
2020 m. žurnale „Open Acess Journal of Biomedical Science“ pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad ne visi įsitikinę, jog Saulės žybsniai yra visiškai nekenksmingi. Mokslo sritis, skirta žmogaus sveikatos ir Saulės aktyvumo sąsajoms tirti, vadinama heliobiologija, ir kai kurie mokslininkai teigia, kad ryšys gali būti neigiamas.
Kaip teigiama 2018 m. žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame tyrime, Saulės ir geomagnetinės aplinkos pokyčiai gali sukelti įvairių sveikatos problemų. „Geomagnetinis aktyvumas taip pat gali paaštrinti esamas ligas ir yra susijęs su reikšmingu širdies aritmijos, širdies ir kraujagyslių ligų, su miokardo infarktu susijusių mirčių dažnio padidėjimu, kraujotakos pokyčiais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir epilepsijos priepuoliais.“
Be to, 2014 m. balandžio mėn. žurnale „Stroke“ paskelbtame tyrime nustatytas ryšys tarp geomagnetinių audrų ir insulto rizikos tarp Naujosios Zelandijos, Australijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Švedijos gyventojų. Tyrimo metu buvo palyginti 11 453 ligoninių pranešimai su kasdieniniu geomagnetiniu aktyvumu per 23 metų laikotarpį – ir nustatyta, kad geomagnetinės audros buvo susijusios su 19 proc. padidėjusia insulto rizika apskritai ir 27 proc. padidėjusia rizika tarp jaunesnių nei 65 metų suaugusiųjų.
Tačiau tyrimo metu nebuvo galima įrodyti priežasties ir pasekmės ryšio, be to, tyrėjai neturėjo išsamios informacijos apie visų dalyvių įprastinius širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius. Tačiau jie spėjo, kad magnetiniai svyravimai gali turėti įtakos kraujospūdžiui, širdies ritmui, gebėjimui krešėti kraujui arba cirkadiniam ritmui – o bet kuris iš šių veiksnių gali turėti įtakos insulto rizikai.
Bet net jei tyrimo prielaidos ir buvo teisingos, geomagnetinės audros sukėlė mažiau nei 3 proc. visų insulto atvejų per tyrimo laikotarpį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kasmet pasaulyje įvyksta beveik 17 mln. insultų, tai sudaro beveik pusę milijono žmonių. „Nors vien geomagnetinio aktyvumo poveikis yra kuklus, – straipsnyje rašo autoriai, – kartu su kitais rizikos veiksniais jis gali būti labai svarbus“.
Tačiau dr. D.Gary tuo smarkiai abejoja: „Magnetinio lauko pokytis, apie kurį kalbame, yra tikrai nedidelis. Jei pagalvotumėte apie magnetinį lauką, dėl kurio jūsų kompaso rodyklė rodo į šiaurę, mes kalbame apie dešimtadalį procento šio svyravimo“.
Penktadienio geomagnetinė audra
Prognozuojama, kad penktadienio geomagnetinė audra priklausys pačiai silpniausiai geomagnetinių audrų klasei G1. Pagal JAV Nacionalinę Vandenynų į Atmosferos Administracijos (NOAA) klasifikaciją, geomagnetinės audros skirstomos į 5 klases, ir G1 žymi pačias silpniausias, o G5 – pačias stipriausias.
Šios srities matavimuose dar naudojamas vadinamasis K indeksas. Juo kiekybiškai įvertinami Žemės magnetinio lauko horizontaliosios komponentės sutrikimai, kurie žymimi sveikuoju skaičiumi nuo 0 iki 9, kai 1 reiškia ramybę, o 5 ir daugiau – geomagnetinę audrą.
Indeksas nustatomas pagal didžiausius horizontaliųjų komponenčių svyravimus, kuriuos magnetometras užfiksuoja per trijų valandų intervalą. Indekso K pavadinimas kilęs iš vokiško žodžio Kennziffer, reiškiančio „charakteringas skaitmuo“. K indeksą 1939 m. įvedė Julius Bartelsas.
Remiantis NOAA duomenimis, penktadienio naktį nuo 23 valandos (Lietuvos laiku) K indeksas numatomas K5, šeštadienį nuo daugmaž 6 val. ryto pasieks K6, bet nuo 9 val. iki 21 val. nukris iki K5 – po ko nakčiai vėl pakils iki K6.
NOAA pateikia tokį geomagnetinių audrų klasifikavimą: K5 atitinka G1 audrą, kuri apibūdinama kaip „silpna“. K6 atitinka G2 geomagnetinės audros klasę („vidutinišką“), K7 – G3 („stiprią“), K8/9 – G4 („sunkią“), K9 – G5 („ekstremalią“).
Tad apibendrinant - penktadienio naktį geomagnetinė audra bus itin silpna, šeštadienį kai kada šiek tiek sustiprės, bet vis tiek nebus itin stipri.
Paskutinį kartą G5 geomagnetinė audra buvo užfiksuota 1859 m. – tai buvo vadinamasis Carringtono įvykis, kurio metu net žiežirbavo telegrafo linijos. G1 klasės geomagnetinių audrų, kokios ir laukiama penktadienį, per 11 metų trunkantį Saulės ciklą pasitaiko 1700 – tad akivaizdu, kad didelės jų dalies net nepastebime.
Dar vienas momentas – plika akimi pamatyti geomagnetines audras lydinčias pašvaistes mūsų platumose įmanoma tik tada, kai K indeksas pasiekia daugmaž 7 – tačiau fotoaparatu užfiksuoti galima jau nuo K5 ar net K4 (priklausomai nuo oro ir vietos sąlygų).
Parengta pagal Healh.com
