Užtemimas patį piką pasieks 13 val. 26 min., o baigsis 14 val. 37 min. – taigi, iš viso truks 2 val. 22 min.
Deja, dėl didelio debesuotumo Lietuvoje pamatyti Saulę užstojančio Mėnulio greičiausiai nepavyks.
Saulės užtemimas įvyksta tada, kai Mėnulis atsiduria tarp Saulės ir Žemės – ir užstodamas Saulės spindulius, meta savo šešėlį ant dalies Žemės. Šįkart užtemimas matysis dalyje Rusijos (čia Mėnulis uždengs didžiausią Saulės disko dalį, apie 80 proc.) Europoje (išskyrus Portugaliją), Artimuosiuose Rytuose ir šiaurės Afrikoje.
Virš Lietuvos Mėnulis uždengs apie 60 proc. Saulės disko.
Paklaustas, ar tai sukels kokį nors juntamą efektą, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas, astrofizikas dr. Kastytis Zubovas portalui lrytas.lt nurodė, kad jei specialia įranga užfiksuoti sumažėjusį šviesos kiekį ir bus įmanoma, tai plika akimi – niekaip. „Paukščiai greičiausiai pajustų, bet kad jie jau beveik visi išskridę žiemoti“, – atkreipė dėmesį mokslininkas.
Tai – antrasis ir paskutinysis Saulės užtemimas šiemet: pirmasis vyko balandžio 30 d., bet buvo matomas tik dalyje Antarktidos ir Pietų Amerikos pietuose.
Kitais metais nutiks du Saulės užtemimai, bet nė vienas jų nebus matomas Europoje (tik siauruose JAV, Pietų Amerikos ir Indonezijos ruožuose bei nedidelėje vakarų Australijos dalyje).
Mėnulio šešėlis nėra toks didelis, kad galėtų aprėpti visą planetą, todėl visada apsiriboja tam tikra Žemės teritorija. Ši teritorija užtemimo metu kinta, nes Mėnulis ir Žemė nuolat juda: Skriedama aplink Saulę, Žemė nuolat sukasi aplink savo ašį, o Mėnulis skrieja aplink Žemę. Todėl Saulės užtemimas tarsi keliauja iš vienos Žemės vietos į kitą.
Egzistuoja keturi skirtingi Saulės užtemimų tipai. Nuo to, kokia Saulės disko dalis bus užtemdyta, priklauso, kokia Mėnulio šešėlio dalis krinta ant Žemės.
Daliniai Saulės užtemimai įvyksta, kai Mėnulis tik iš dalies uždengia Saulės diską ir ant Žemės meta tik savo pusšešėlį.
Žiediniai Saulės užtemimai įvyksta, kai Mėnulio diskas nebūna pakankamai didelis, kad uždengtų visą Saulės diską, o išoriniai Saulės pakraščiai lieka matomi ir danguje sudaro ugnies žiedą. Žiedinis Saulės užtemimas įvyksta, kai Mėnulis būna netoli apogėjaus (toliausiai Žemės esančio Mėnulio orbitos taško).
Pilnutinis Saulės užtemimas įvyksta, kai Mėnulis visiškai uždengia Saulę – ir tai gali įvykti tik tada, kai Mėnulis yra netoli perigėjaus (arčiausiai Žemės esančio Mėnulio orbitos taško). Pilnutinį Saulės užtemimą galime pamatyti tik tada, jei stebėtojas yra toje vietoje, kur Mėnulis meta tamsiausią šešėlį – umbrą.
Mišrieji Saulės užtemimai, dar vadinami žiediniais-pilnutiniai užtemimais, yra rečiausias užtemimų tipas. Jie įvyksta, kai tas pats užtemimas iš žiedinio pasikeičia į visišką Saulės užtemimą ir (arba) atvirkščiai.
Kad įvyktų Saulės užtemimas, Saulė, Mėnulis ir Žemė turi išsidėstyti vienoje tiesėje – arba beveik vienoje tiesėje. Apytikslis šių trijų kūnų išsidėstymas vienoje linijoje įvyksta kiekvieną Mėnulio mėnesį, per jaunatį.
Artimiausias kitas Saulės užtemimas, kuris matysis Lietuvoje, nutiks 2025 m. kovo 29 d.
