1. Priartėjusi metalinė sfera ir kiti neaiškūs objektai
Gegužę per pirmąjį nuo septintojo dešimtmečio viešąjį klausymą apie neatpažintus reiškinius ore (angl. Unidentified Aerial Phenomena, UAP) Pentagono pareigūnai pristatė anksčiau įslaptintą filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip karinio lėktuvo skrydžio trajektoriją kerta metalinė sfera. Vaizdo įrašą 2021 m. užfiksavo lėktuvo jutikliai, keistąjį objektą pro naikintuvo „F-18“ pilotų kabinos langą matė ir lėktuvą valdęs karinio jūrų laivyno pilotas – tačiau kariniai ekspertai teigia neturintys supratimo, kas tai buvo.
Pareigūnų klausėsi įstatymų leidėjai, iš viso ataskaitoje buvo išsamiai aprašyti 144 neatpažintų oro reiškinių UAP pastebėjimų atvejai bei jų išvados. Taip pat buvo keliamas klausimas apie tariamą incidentą Malmstromo oro pajėgų Aviacijos bazėje Montanoje (JAV), kai 10 branduolinių tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM) tapo neveiksniomis, o virš galvos buvo matyti švytintis raudonas rutulys. Deja, nebuvo atskleista jokių detalių, kurios patvirtintų arba paneigtų šią istoriją.
Yra daug teiginių, kad dauguma UAP yra JAV, Kinijos ar Rusijos žvalgybinių bepiločių orlaivių prototipai, hipergarsiniai bandomieji aparatai arba net ore esančios šiukšlės. Tiek Pentagonas, tiek NASA paskelbė apie naujus tyrimus, kuriais bus bandoma atskirti šiuos žemiškus objektus nuo bet kokių kitų, kurie gali būti nepaaiškinami žemiškosiomis technologijomis ar reiškiniais.
2. Ateivių laivo paieška su LIGO
Vienas dalykas – ieškoti keistų objektų mūsų pačių danguje, tačiau mokslininkai pasiūlė būdą, kaip jų ieškoti ir toliau nuo mūsų gimtosios planetos. Naudodami vieną didžiausių pasaulyje lazerių – JAV veikiančią Lazerinio interferometro gravitacinių bangų observatoriją (LIGO) – gruodį mokslininkai paskelbė, kad jie ateiviai-egzistuoja-25557105"="">ateiviai-egzistuoja-25557105"" target="_blank">galėtų skenuoti dangų ieškodami erdvėlaikio bangų, kurias palieka dideli ateivių kosminiai laivai.
Sakydami „dideli“, jie turi omenyje tikrai milžinišką dydį – laivas turėtų sverti maždaug tiek, kiek Jupiteris, keliauti dešimtadaliu šviesos greičio ir būti už 326 000 šviesmečių nuo Žemės, kad sukeltų pakankamai stiprias bangas, kurias LIGO galėtų užfiksuoti.
Jei tai atrodo šiek tiek nerealu, pagalvokite, kad mokslininkai taip pat galvoja, jog laivas su pažangiu virššviesinio greičio varikliu galėtų sukelti apčiuopiamas gravitacines bangas – netgi palikti žymes, kurias galėtume panaudoti, kad atkurtume tokią technologiją.
3. Oficialus protokolas bendravimui su ateiviais
Nepaisant visų kalbų apie ateivių paieškas, mokslininkai vis dar nežino, ką turėtume daryti, jei juos rastume. Todėl lapkritį grupė politikos ekspertų ir mokslininkų paskelbė apie Nežemiškojo intelekto paieškos (SETI) aptikimo centro (angl. Search for Extraterrestrial Intelligence (SETI) Detection Hub) – tarpdisciplininės organizacijos, kuri kurs naują kontaktų su ateiviais protokolą – įkūrimą.
Ankstesnį kontaktų protokolą 1989 m. buvo parengęs SETI institutas, tačiau tame dokumente daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, kaip atradimais turėtų būti dalijamasi su visuomene ir kitais mokslininkais – ir pateikiamas tik miglotas realaus tarptautinio atsako į nežemišką kontaktą eskizas: mokslininkams nurodoma kreiptis patarimo į Jungtines Tautas.
Naujuoju protokolu bus bandoma suteikti žmonijai šiek tiek daugiau tarprūšinių socialinių įgūdžių, kas turėtų padėti mokslininkams atsirinkti galimai protingus signalus kosmose ir iššifruoti jų prasmę. Taip pat bus parengtos procedūros, kaip reaguoti į ateivius, jei šie kada nors susisiektų su Žeme.
4. Ateivių signalas... bet iš tiesų ne
Vieną birželio dieną atrodė, kad pirmojo kontakto su protingais ateiviais akimirka jau atėjo – kai Kinijos mokslininkai, naudojantys milžinišką penkių šimtų metrų skersmens sferinį radijo teleskopą pareiškė, kad „tikėtina“, jog jie užfiksavo nežemiškos civilizacijos pėdsakus. Šie teiginiai greitai išplito Kinijos valstybinėje žiniasklaidoje ir Kinijos socialinės žiniasklaidos platformoje „Weibo“ – o vėliau apie juos pranešė tarptautinė spauda.
Tačiau netrukus sekė nusivylimas: SETI mokslininkas Danas Werthimeris – vienas iš projekto, kurio metu buvo pastebėti signalai, tyrėjų – paskelbė, kad signalo šaltinis yra beveik neabejotinai žmogiškas.
D.Werthimeris nurodė, kad siauro diapazono radijo signalas, iš pradžių taip sudominęs mokslininkus (nes paprastai tokie atsklinda tik iš dirbtinių šaltinių) atsirado dėl Žemės trukdžių, kurie milžiniško teleskopo viduje atrodė panašiai, kaip pasirodytų kaip ateivių signalas.
Tai ne pirmas kartas, kai kosminių signalų ieškotojai buvo suklaidinti – paaiškėjo, kad kitas garsus 2011–2014 m. aptiktų signalų rinkinys netyčia susikūrė mokslininkams mikrobangų krosnelėje šildant pietus. Ir galima neabejoti, kad tai nebus paskutinis toks apgaulingas signalas.
5. Galimas Fermi paradokso paaiškinimas
Mezgant kontaktą su ateiviais turbūt sunkiausia bus įtikinti juos, kad su mumis išvis verta kalbėtis. Gruodį paskelbtame naujame moksliniame straipsnyje pasiūlytas įdomus vadinamojo Fermi paradokso – arba akivaizdaus kitų protingų būtybių trūkumo, nepaisant beveik begalinio kitų pasaulių skaičiaus – sprendimas. Galbūt tolimam stebėtojui, kaip teigiama tyrime, mes atrodome gana nuobodūs?
Tyrime teigiama, kad pažengusias ateivių civilizacijas tikriausiai domina tik sudėtingos technologijos požymiai – o ne vien gyvybė – ir jie galėjo net apsilankyti Žemėje dar prieš išsivystant žmonėms. Tik XX a. trečiajame dešimtmetyje atsiradus radijo technologijoms, žmonija galėjo sukurti savo technologinį įspaudą, teoriškai leidžiantį protingiems ateiviams užfiksuoti mūsų egzistavimą – tačiau net ir tada šie pranešimai, kosmose įveikę šviesmečius, turėtų būti gerokai iškraipyti.
O galbūt taip yra todėl, kad per vieną šviesmetį nuo mūsų planetos nėra protingų civilizacijų – bet jų yra daug toliau? Arba – optimistinis scenarijus! – galbūt jos jau prieš daugelį metų užfiksavo mūsų radijo signalus ir jų atsakas, keliaujantis baigtiniu šviesos greičiu, jau pakeliui?
6. Žlunganti civilizacija?
Gegužę mokslininkai pasiūlė dar vieną Fermi paradokso aiškinimą: šį kartą teigdami, kad pažangios ateivių civilizacijos gali niekada su mumis nesusisiekti, nes jie visiškai atmetė augimu pagrįstą sistemą.
Naujoji hipotezė teigia, kad kosmose gyvenančios civilizacijos, didėjant jų mastui ir technologiniam išsivystymui, galiausiai pasiekia krizės tašką, kai inovacijos nebeatitinka energijos poreikių. Toliau seka žlugimas.
Vienintelis alternatyvus kelias – atsisakyti „nepaliaujamo augimo“ modelio ir siekti išlaikyti pusiausvyrą – tačiau, deja, civilizacijos gebėjimo plėstis po žvaigždes ir užmegzti kontaktą su žmonėmis sąskaita.
7. Klimato pokyčių pražudyti Marso mikrobai
Galiausiai gali būti, kad dauguma gyvybės rūšių išnyksta dar net nespėjusios apie save pranešti. Spalį atliktame pirmapradžio Marso klimato modeliavimo tyrime buvo pasiūlyta versija, kad Marse ir Žemėje kadaise galėjo būti panašios atmosferos, o jose gyveno panašūs ankstyvieji mikrobai, kurie naudojo vandenilį ir gamino metaną.
Tačiau kadangi Marsas yra toliau nuo mūsų žvaigždės nei Žemė, jis buvo labiau priklausomas nuo šilumą sulaikančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų – tokių kaip anglies dioksido ir vandenilio – atmosferos, kuri palaikytų gyvybei palankią temperatūrą. Taigi, senoviniai Marso mikrobai, maitindamiesi vandeniliu (stipriomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis) ir gamindami metaną (svarbios šiltnamio efektą sukeliančios dujos Žemėje, bet ne tokios stiprios kaip vandenilis), susidūrė su sunkesnėmis pasekmėmis dėl to, kad „suvalgė“ savo planetos šilumą sulaikančią „antklodę“ – priešingai nei jų pusbroliai Žemėje – todėl galiausiai Marsas sudėtingos gyvybės vystymuisi tapo per šaltas.
Jei toks mokslininkų pasiūlytas variantas paaiškėtų esantis realiu, tai galėtų reikšti, kad gyvybė gali būti savitikslė ne kiekvienoje jai palankioje aplinkoje, kurioje ji atsiranda, ir kad ji gali lengvai išnykti atsitiktinai sugriovusi savo egzistavimo pagrindus – nerimą kelianti mintis šiais biologinės įvairovės nykimo, negrįžtamos išteklių gavybos ir klimato kaitos laikais.
Parengta pagal „Live Science“.
