„Žengdamas paskutinį žingsnį nuo paviršiaus, grįždamas kažkuriam laikui namo – tikėkimės, tas laikas nėra pernelyg tolimas – tenorėčiau pasakyti, kas, tikiu, liks istorijoje: šiandienos Amerikos iššūkis suformavo žmonijos rytojaus lemtį“. Tokie buvo vieni iš paskutinių žodžių, pasakyti Mėnulyje, kai 1972 metais NASA astronautas Eugene'as Cernanas lipo atgal kopėčiomis į nuleidimo modulį.
Kitaip, nei E.Cernanas tikėjosi, nuo tada šio virš mūsų galvų skriejančio, krateriais išraižyto palydovo paviršiaus žmogaus koja nepalietė. Bet tai žada greitai pasikeisti – nes JAV planuoja iki 2025 metų vėl nusiųsti žmones į Mėnulį ir įrengti ten nuolatinę bazę. O dar prisiminus Kinijos ir kitų šalių planus, (nekalbant jau apie tuntus robotinių misijų) tampa aišku, kad prasideda nauja Mėnulio tyrinėjimų era. Tik klausimas – kodėl dabar, po daugiau nei pusės šimtmečio nuo pirmojo apsilankymo?
„Apollo“ programą pabaigti buvo nutarta dar gerokai iki E.Cernanas paliko paskutinius pėdsakus Mėnulyje.
„Apollo“ pasibaigė ne dėl to, kad buvo per brangi ar kad neapsimokėjo – negrįžtami kaštai jau buvo sumokėti“, – sako Mary Lynne Dittmar iš „Axiom Space“. M.L.Dittmart yra įtakinga kosmoso politikos figūra.
Šis nuotykis baigėsi, nes „Apollo“ buvo kuriamas laimėti politiškai motyvuotas lenktynes, kuriose JAV norėjo pirmiau už Sovietų Sąjungą išsilaipinti Mėnulyje. Šį tikslą pasiekus, palydovas nebebuvo prioritetas.
Aštuntajame dešimtmetyje kiekviena misija buvo epinė, žūtbūtinė užduotis, kurią JAV ar SSRS atlikdavo nepaisydamos kaštų. Kiekvienas projektas būdavo apibrėžiamas iš anksto ir tuomet valstybės mechanizmas mesdavo visas jėgas jį įgyvendinti. Dabar pakilimas į kosmosą pigesnis, ir privačios kompanijos gali sau leisti įsitraukti. Mažesni kaštai suteikia galimybę atlikti bandomąsias misijas ir įvertinti, kas tinka.
Per pastaruosius kelis metus Kinija padidino aktyvumą, o taip pat nusiuntė zondą į tolesnę Mėnulio pusę. Ji pasirengusi prisidėti prie bendros Kinijos ir Rusijos robotinės tyrimų stoties ir teigia, kad pilotuojami skrydžiai gali prasidėti jau 2030, nors tvirtų planų dar nepaskelbė.
Vienas nepasikeitęs dalykas – tebesitęsianti JAV lyderystė kosmoso tyrinėjimų srityje. Centrinę vietą užima NASA programa „Artemis“. Specialiai misijai „Artemis I“ sukurta sls/index.html"="">sls/index.html"" target="_blank">„Space Launch System“ (SLS) yra galingiausia kada nors sukurta raketa.
Jei viskas vyks kaip sumanyta, 2025 metais projektas E.Cernano pėdsakais JAV turėtų pasiųsti du žmones, tarp kurių bus ir pirmoji moteris Mėnulyje. „Aš labai tikėjausi, be abejo, ir pats Gene'as Cernanas tikėjosi, išvysti tai, – sako M.L.Dittmar. E.Cernanas mirė 2017 m. – Jam beveik pavyko.“
Skepsis NASA galimybėmis įgyvendinti šiuos planus taip greitai visai pagrįstas – situacija agentūrai nėra nauja. 2005 metais ji pradėjo „Constellation“ programą, tarp kurios tikslų buvo ir žmonių nusiuntimas į Mėnulį ne vėliau nei 2020 metais, o galiausiai – ir į Marsą. Jos atsisakyta 2010 m. Bet kosmoso mokslų bendruomenėje sutariama, kad „Artemis“ programa yra kitokia.
„Ankstesni neįvykę projektai buvo vien JAV, bet „Artemis“ turi impulsą, – sako „Astralytical“ firmos atstovė Laura Forczyk. – Nemanau, kad programa turėtų tokį impulsą, jei tai nebūtų tarptautinis projektas.“
„Artemis“ programa
„Artemis“ yra milžiniškas bendradarbiavimo projektas. Įvairius misijos komponentus tiekia Europos kosmoso agentūra, Kanados kosmoso agentūra, Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra ir kiti. „Tai labai skiriasi nuo „Apollo“, – pažymi inžinierė Erika Alvarez iš NASA „Artemis“ komandos.
Tokių kritinių technologijų kaip mėnuleigiai ir planuojama Mėnulio orbitinė kosmoso stotis, kūrimo ir konstravimo kontraktai bus perduoti privačioms kompanijoms. Nors pirmasis skrydis bus atliktas „valstybine“ SLS raketa, vėlesnes krovinių gabenimo į Mėnulį misijas NASA planuoja atlikti starship/"="">starship/"" target="_blank">„Starship“: Elono Musko kompanijos „SpaceX“ sukurta ir pagaminta panašaus dydžio raketa (jos naudojimas gerokai pigesnis už SLS ir kai kurių stebėtojų nuomone, ji galėtų ir turėtų SLS pakeisti visiškai).
Gali kilti klausimas, kodėl viskas taip ilgai užtruko. Viena iš priežasčių yra ta, kad pastaruosius 20 metų didžiuoju žmonijos kosminiu projektu buvo Tarptautinė kosmoso stotis, kas yra JAV, Rusijos, Japonijos, Kanados ir Europos kosmoso agentūrų kooperacija. Taip išmokome, kaip žmonės gali ilgai išbūti kosmose. Bet laikas, praleistas ignoruojant Mėnulį taip pat reiškė, kad daugelis „Apollo“ misijos inžinierių pasitraukė į užtarnautą poilsį ar mirė, ir dalį jų ekspertizės reikėjo atkurti, nuodugniai išbandant naują įrangą ir procesus. „Yra dalykų, kurie buvo sunkiai išmokti, ir tuo pačiu būdu mokytis iš naujo nesinori“, – sako M.L.Dittmar.
Išbandyti reikia ne vien raketą – reikės dar ir daugybės naujų technologijų. „Darome viską, nuo maisto technologijos iki tualetų modifikavimo ir aplinkos kontrolės sistemų“, – sako E.Alvarez.
Kodėl į Mėnulį vėl siunčiame žmones?
Tokia užduotis, švelniai tariant, yra labai nelengva, tad gali kilti klausimas: kurių galų iš viso belstis atgalios? Galima pasipelnyti iš Mėnulio išteklių. Bet jei paklaustume NASA, ji pasakytų, kad grįžimas į Mėnulį gyvybiškai svarbus siekiant pasirengti kelionei į Marsą, kur ketvirto dešimtmečio gale norima nusiųsti astronautus.
Pirmiesiems Marso lankytojams teks patirti devynių mėnesių trukmės kelionę ir ilgai laukti kelionės atgal. Turint tai omenyje, prieš leidžiantis į Raudonąją planetą, gyvybiškai svarbu išmokti įkurti nepriklausomą stovyklavietę Mėnulyje. „Mėnulis yra ideali platforma bandyti šias technologijas, įrangą, palaikymą ir taisymą – nes iš Mėnulio galime grįžti namo“, – aiškina E.Alvarez.
Kai kas teigia, kad žmonių siųsti į kitus pasaulius neverta. Jei norima tyrinėti ir atlikti mokslo tyrimus, geriau siųsti robotus: jie daug tvirtesni nei žmonės ir juos galima daug geriau pritaikyti. Gal jie nesugeba interpretuoti aplinkinių vaizdų ar greitai atlikti mokslo tyrimų – bet jie gali siųsti vaizdus ir duomenis namo.
Kaip bebūtų, M.L.Dittmar spėja, kad atsinaujinęs troškimas nusiųsti į palydovą žmones yra tiesiog žmogiškumo pasireiškimas: mūsų rūšiai labai patinka tyrinėti. „Kurių galų kažkas lipo į valtis ir leidosi per vandenis, kurių negalėjo perplaukti?, – retoriškai klausia ji. – Kurių galų brautis per kalnų tarpeklius ar ledynus? Taip esam surėdyti, tai mums biologiniu lygmeniu atrodo tikslinga. Kaip mūsų technologijos išsivystė prieš išsikeliant iš Afrikos ir keliaujant per vandenynus, dabar jos išsivystė pakankamai, kad galėtų išgabenti mus iš planetos. Tai niekuo nesiskiria nuo likusios žmonių istorijos“.
Lenktynininkai:
- JAV. JAV tikslai yra ambicingiausi, NASA „Artemis“ programa ketinama sugrąžinti žmones į Mėnulį iki 2025 metų. Lig tol agentūra planuoja atlikti vis sudėtingesnes misijas su paviršiaus zondais, bazėmis, energijos tinklais ir orbitine kosmine stotimi.
- Rusija. Rusija planuoja misijas pargabenti Mėnulio uolienų pavyzdžius į Žemę. Šalies kosmoso agentūra yra paskelbusi, kad pirmoji misija – „Luna 25“ – bus paleista 2023 ir tirs Mėnulio ledą ir dulkes.
- Kinija. Neseniai Kinija atliko įspūdingų Mėnulio misijų seriją, tarp kurių buvo pirmasis zondas į tolimąją Mėnulio pusę. Be to, šalis teigia norinti nugabenti žmones į Mėnulį, galbūt iki 2030 m. O 2021 m. Kinija ir Rusija susitarė palydove statyti Tarptautinę Mėnulio Tyrimo stotį, kurioje bus pilna robotų. Planuojama, kad ji veikti pradės iki 2036 metų, o galiausiai ten galėtų atvykti ir žmonės.
- Indija. Indija į Mėnulį nusiuntė kelias robotines misijas, bet pilotuojamoms misijoms bent kol kol kas nesirengia.
- Japonija. Japonijos Mėnulio tyrimo programa siuntė zondą į Mėnulį 2007 metais, ir kelios robotinės misijos dar rengiamos. Ilgalaikis tikslas – Japonijos astronautų dalyvavimas būsimoje tarptautinėje Mėnulio bazėje.
- Europa. Europos kosmoso agentūra su daugeliu privačių kosmoso kompanijų bendradarbiauja su JAV „Artemis“ programa. Taip pat panašiai dalyvauja ir Kanados kosmoso agentūra.
- Privačios firmos. „Artemis“ misijose privačių kompanijų vaidmuo irgi bus svarbus. „SpaceX“ yra planų jungiamoji grandis, nes jos „Starship“ raketa turės į Mėnulio paviršių gabenti įrangą. „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezoso kompanija „Blue Origi“n kuria modulį „Blue Moon“, skirtą gabenti krovinius arba žmones. Į Mėnulį planuoja vykti ir daug kitų kompanijų.
