Naujame tyrime nagrinėjamos uolienos iš Minesotoje esančio Duluth komplekso, kurios atskleidžia Marso uolienų serpentinizacijos procesą ir netgi duoda žinių apie atmosferos atsiradimą.
Duluth kompleksas susiformavo prieš 1,1 milijardo metų, kai į paviršių iškilo besikristalizuojanti Žemės mantijos magma. Naujojo tyrimo autoriai pademonstravo, kad kai kurios – daug geležies turinčios – uolienos iš Duluth komplekso sudėtimi labai panašios į Marso meteoritus.
Marso uolienas – tiek kai kuriuos meteoritus, tiek Gale'o kraterio dugną – jos primena ir pagal silicio oksido bei olivino gausą. Duluth komplekso uolienos susidarė serpentinizacijos metu – taip vadinamas procesas, kai į paviršių kylantys mineralai susiduria su vandeniu ir ima formuoti naujus junginius.
Serpentinizuojamos uolienos ėmė gaminti daug vandenilio dujų, kurios kartu su uolienomis kilo į paviršių ir galiausiai pasklido atmosferoje. Įdomu, kad šios uolienos vandenilį gamino penkis kartus efektyviau, nei Žemei įprastesni iš mantijos iškilę mineralai peridotitai.
Geležimi turtingos serpentinizuotos uolienos, panašu, yra tipinės Marso paviršiuje – taigi, galime daryti išvadą, kad jauname Marse formavosi tikrai daug vandenilio dujų. Jos galėjo kurį laiką sukelti stiprų šiltnamio efektą – tai paaiškintų, kaip Marso paviršiuje egzistavo skystas vanduo, nors planetą pasiekė gerokai silpnesnis Saulės šviesos srautas, nei šiandieninę Žemę.
Be to, serpentinizacija kartais suformuoja ir organinius junginius – jų įvairovė galėjo pasitarnauti prebiotinės ekosistemos, o gal net ir gyvybės, atsiradimui Marse.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Science Advances“.
