Visgi žinodami bent apytikres ribas, galime geriau atsirinkti, kurias planetas verta stebėti ilgiau ir nuodugniau. Tiesa, tik tuo atveju, jei ieškome gyvybės, panašios į žemiškąją – kitaip tariant tokios, kuriai būtinas vanduo ir kuri remiasi panašia biochemija į mūsų.
O jei gyvybė visiškai kitokia? Keli tyrėjai nusprendė išnagrinėti, kaip pasikeistų „gyvybinės zonos“ koncepcija, jei pabandytume ją apibendrinti ir pritaikyti bet kokiai įmanomai gyvybei. Naująjį darinį jie pavadino „skaičiavimų zona“ (angl. computational zone) – nes gyvybė, pasak jų, bendriausia prasme yra procesas, vykdantis skaičiavimus.
Tiesa, „skaičiavimai“ čia reiškia ne visai tai, ką šiuo žodžiu įvardijame kasdieniame gyvenime – o fizinių procesų, kurie veikia, apdoroja ir keičia informaciją, visumą. „Informacija“ gali būti biologinių sistemų būsenos, bet gali slypėti ir skaitmeninėse sistemose ar kitokiuose dariniuose.
Taip apibrėžtą skaičiavimų zoną riboja trys esminiai veiksniai. Pirmasis – erdvė skaičiavimams atlikti: tiek esamų būsenų skaičius, tiek didžiausias įmanomas skaičiavimų greitis (pavyzdžiui, cheminių reakcijų sparta).
Antrasis – energija, greičiausiai ateinanti iš žvaigždės, bet nebūtinai. Trečiasis – substratas, t.y. fizinė materija, kurioje būsenos gali tapti realybe.
Skaičiavimų zona neturi griežtų ribų – priešingai, tinkamumas skaičiavimams yra gana tolygi funkcija, priklausanti nuo įvairių parametrų, tokių kaip atstumas iki centrinio energiją teikiančio kūno. Pastarasis nebūtinai yra žvaigždė – iš principo skaičiavimai gali vykti ir aplink rudąsias nykštukes.
Tyrėjai pateikė keletą pavyzdžių, kaip skaičiavimų zona pritaikoma skirtingoms gyvybės koncepcijoms. Tai ir mums įprasta biologinė gyvybė, tačiau atsisakius priklausomybės nuo vandens paaiškėja, kad jai sąlygos gali būti daug tinkamesnės arčiau žvaigždės.
Kitas variantas – Dysono sfera, gaubianti visą žvaigždę, pilna skaičiavimo elementų (kompiuterių ar ko nors panašaus).
Trečias atvejis – sluoksniuotas Dysono spiečius aplink rudąją nykštukę. Abu pastarieji atvejai gerokai pakeistų centrinio kūno spektrą, matomą iš toli.
Tai gali būti geras būdas aptikti tokių civilizacijų egzistavimą. Tyrimo rezultatai skelbiami „arXiv“.
