NASA: apie pražūtingą Saulės audrą sužinotume tik 30 minučių prieš jai įvykstant Ir tai yra geras rezultatas

NASA komanda Saulės audrų duomenų analizei intensyviai taiko dirbtinio intelekto modelius, kad sukurtų ankstyvojo perspėjimo sistemą, kuri, agentūros manymu, galėtų įspėti maždaug 30 minučių prieš tam tikroje vietovėje prasidėsiančią galimai pražūtingą Saulės audra.

NASA komanda intensyviai taiko dirbtinio intelekto modelius Saulės audrų duomenims, kad sukurtų ankstyvojo perspėjimo sistemą, kuri, jų manymu, galėtų įspėti planetą maždaug prieš 30 minučių apie tikroje vietovėje prasidėsiančią galimai pražūtinga Saulės audra.<br>123rf iliustr.
NASA komanda intensyviai taiko dirbtinio intelekto modelius Saulės audrų duomenims, kad sukurtų ankstyvojo perspėjimo sistemą, kuri, jų manymu, galėtų įspėti planetą maždaug prieš 30 minučių apie tikroje vietovėje prasidėsiančią galimai pražūtinga Saulės audra.<br>123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2023-05-15 20:19, atnaujinta 2023-05-15 20:23

Toks laiko tarpas įmanomas dėl to, kad šviesa gali sklisti greičiau nei Saulės audrų metu iš Saulės išmetama medžiaga. Kai kurių audrų metu elektros energijos tiekimas gali nutrūkti kelioms valandoms. Pavyzdžiui, 1989-aisiais geomagnetinė audra sutrikdė elektros tiekimą didelėje Kvebeko dalyje (Kanada). Dar ekstremalesnės audros gali sukelti didžiulius elektros ir ryšių infrastruktūros sugriovimus.

Mokslininkai jau seniai žino apie šią problemą ir nesėdi nuošalyje. Šiuo metu į Saulę nukreipta daugybė palydovų, kurie gali būti naudojami šiems Saulės išsiveržimams nustatyti. Tarp tokių palydovų yra „ACE“, „Wind“, „IMP-8“ ir „Geotail“, kurie teikia duomenis NASA tyrėjams.

Tačiau norint sukurti prognozavimo modelį, reikia nurodyti, ką jis turi prognozuoti. Žinojimas, kad Saulės audra jau artėja, yra tik viena dalis – taip pat reikia žinoti, kokį poveikį ji turės Žemei, kai ją pasieks. Taigi, mokslininkai taip pat rinko duomenis iš antžeminių stočių, kurias paveikė kai kurios palydovų užfiksuotos audros.

Naudodamiesi surinktais duomenimis, mokslininkai ėmėsi apmokyti giluminio mokymosi modelį, pavadintą „DAGGER“. „Science Alert“ teigimu, šis modelis pasižymi gana įspūdingomis specifikacijomis, palyginti su esamais prognozavimo algoritmais, kurie bandė daryti tą patį.

Pirmiausia, „DAGGER“ pasižymi didesniu greičių. Vishalo Upendrano iš Tarpuniversitetinio astronomijos ir astrofizikos centro Indijoje vadovaujami tyrėjai teigia, kad algoritmas gali numatyti Saulės audros stiprumą ir kryptį greičiau nei per sekundę, ir kad jis gali teikti prognozes kas minutę.

Anksčiau naudoti algoritmai užtrukdavo ilgiau – jie numatydavo audrą, kai įspėti apie ją beveik nelikdavo laiko.

Iš dalies su šia problema buvo susiduriama dėl to, kad apskaičiuoti, kurioje Žemės vietoje gali kilti audra, buvo sudėtinga. Tai dar vienas „DAGGER“ pranašumas – jis savo greito prognozavimo logiką gali taikyti visam Žemės paviršiaus plotui.

Dėl tokio greito prognozavimo greičio ir galimybės šias prognozes taikyti visam Žemės paviršiaus plotui „DAGGER“ yra didelis žingsnis į priekį prognozuojant ir tiksliai reaguojant į galimus Saulės audrų keliamus pavojus.

2025 m. Saulė pasieks savo 11 metų Saulės ciklo piką, todėl komunalinių paslaugų ir ryšių bendrovės turės keletą metų integruoti „DAGGER“ į savo grėsmių vertinimo sistemas, prieš prasidedant ekstremaliausiems orams.

Ir nors ir nesulauksime jokių sirenų, bent jau reikiami žmonės apie pavojų bus informuoti greičiau, nei būdavo iki šiol.

Parengta pagal „Science Alert“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.