Dabar pirmą kartą vulkanizmo požymiai aptikti už Saulės sistemos ribų – ir jie kyla taip pat dėl tampymo bei gniuždymo, kaip ir Ijo. Planeta LP 791–18d sukasi aplink mažą maždaug 15 proc. Saulės masės žvaigždę ir vieną ratą apsuka per mažiau nei tris paras. Ji yra potvyniškai prirakinta – viena pusė visą laiką nukreipta į žvaigždę, o kita skendi amžinoje naktyje.
Planeta labai panaši į Žemę tiek spinduliu, tiek mase, o temperatūra – šiek tiek aukštesnė, nei mūsų planetos. Visgi naktinėje pusėje temperatūra gali būti tinkama skystam vandeniui kondensuotis. Bet įdomiausia jos savybė – vulkanizmas, kuris greičiausiai vyksta visoje planetoje.
Tokią išvadą mokslininkai daro remdamiesi naujai atrastos planetos sąveika su kita, LP 791–18c (planetos numeruojamos pagal atradimo datą, pradedant nuo b). Pastaroji yra masyvesnė, apie septynių Žemės masių, ją gaubia stora dujų atmosfera. Jos orbita šiek tiek didesnė už uolinės planetos, vieną ratą apsukti užtrunka beveik penkias Žemės paras.
Visgi atstumas tarp orbitų pakankamai nedidelis, kad kiekvieno prasilenkimo metu masyvioji planeta patrauktų mažesniąją savęs link. Taip uolinės planetos orbita niekada netampa visiškai apskrita, o lieka elipsinė. Žvaigždė taip judančią planetą nuolat tampo ir gniuždo – kaip ir Jupiteris Ijo. Ir LP 791–18d gelmės įkaista ir turėtų veržtis į išorę per daugybę ugnikalnių.
Ugnikalniai įdomūs dar ir tuo, kad pro juos į planetos paviršių išsiveržia daug dujų, kurios gali suformuoti vadinamąją antrinę atmosferą. Pirminė atmosfera yra ta, kurią planeta įgyja formuodamasi – daugiausiai vandenilio ir helio apvalkalas.
Antrinė atmosfera gali būti labai įvairi, pavyzdžiui kupina azoto, kaip Žemės, ar anglies dvideginio, kaip Marso ar Veneros. Tad LP 791–18d turi daug šansų turėti tokią atmosferą, o naktinėje pusėje – net ir skysto vandens. Tai daro ją labai įdomiu taikiniu ateities stebėjimų misijoms.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature“.
