Fosforas yra vienas iš šešių cheminių elementų, be kurių žemiška gyvybė negalėtų apsieiti – greta anglies, vandenilio, azoto, deguonies ir sieros (pagal elementų simbolius šita grupė kartais įvardijama CHNOPS). Kiti penki elementai ne kartą aptikti už Žemės ribų, taip pat ir polediniuose vandenynuose, tačiau gerokai retesnio fosforo iki šiol aptikti nepavyko.
Kaip ir dauguma pastarojo dešimtmečio atradimų, susijusių su Saturnu ir jo palydovais, šis padarytas naudojantis zondo „Cassini“ surinktais duomenimis. Nors zondas darbą baigė dar 2017 metais, jo duomenų archyvas toli gražu neišsemtas. Tarp tų duomenų yra informacija iš prietaiso, kuris rinko ir analizavo dulkes iš zondo aplinkos.
Skrisdamas pro Enceladą, virš jo pietinio ašigalio, „Cassini“ pralėkdavo pro geizerius, trykštančius iš popaviršinio vandenyno. Atlikę naują šių geizerių granulių duomenų analizę, mokslininkai aptiko natrio fosfato pėdsakų.
Pagal nustatytą fosfatų kiekį apskaičiuota, jog fosforo koncentracija Encelado vandenyne yra apie šimtą kartų aukštesnė, nei Žemės vandenynuose. Toks rezultatas gerai atitinka pastaraisiais metais paskelbtų teorinių modelių prognozes. Šiuose modeliuose įtraukiamos naujausios žinios apie medžiagų apykaitą Encelado gelmėse. Jie rodo, kad fosfatų gausūs mineralai efektyviai pakyla iš uolinio Encelado branduolio į vandenyną ir ten ištirpsta.
Senesni modeliai teigė priešingai ir prognozavo labai žemą fosforo koncentraciją. Naujasis atradimas, paneigiantis tuos modelius, sustiprina tikimybę, kad Encelado vandenyne gali būti ir gyvybės. Taip pat jis leidžia tikėtis, kad panašiai aukšta fosforo koncentracija gali būti ir Jupiterio palydove Europoje bei kituose popaviršiniuose vandenynuose Saulės sistemoje ir už jos ribų.
Tolesnei analizei ir gyvybės paieškoms reikia naujų stebėjimų bent jau iš Encelado apylinkių, o dar geriau – iš paties vandenyno. Šiuo metu NASA pradeda rengti misiją į Enceladą, tačiau ji išskris tik 2038 metais, o Saturno palydovą pasieks 2050-aisiais. Taigi, atsakymo į klausimą apie Encelado gyvybę reikės palaukti dar ne vieną dešimtmetį. Nebent, aišku, jis slepiasi kur nors „Cassini“ duomenyse.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature“.
