Kiek dažnos uolinės planetos?

Ieškodami nežemiškos gyvybės, astronomai dažniausiai kalba apie planetas, panašias į Žemę – uolines, gaunančias panašų kiekį savo žvaigždės energijos, kaip mūsiškė. Tinkamas atstumas nuo žvaigždės tam energijos kiekiui gauti vadinamas gyvybine zona: ji kartais skirstoma į konservatyvią ir optimistinę, priklausomai nuo prielaidų apie planetos atmosferą ir šiltnamio efektą.

 Ieškodami nežemiškos gyvybės, astronomai dažniausiai kalba apie uolines planetas, gaunančias panašų kiekį savo žvaigždės energijos, kaip Žemė (asociatyvinė iliustr.).<br> 123rf iliustr.
 Ieškodami nežemiškos gyvybės, astronomai dažniausiai kalba apie uolines planetas, gaunančias panašų kiekį savo žvaigždės energijos, kaip Žemė (asociatyvinė iliustr.).<br> 123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2023-11-15 08:38

Keplerio teleskopas, veikęs 2009–2018 metais, aptiko daugybę planetų, tarp jų nemažai ir uolinių. Kurį laiką atrodė, kad dažniausiai uolinės planetos pasitaiko prie mažiausių, M spektrinės klasės, žvaigždžių. Kai kuriais vertinimais uolinių planetų gyvybinėje zonoje turėtų turėti kas ketvirta šios klasės žvaigždė, tuo tarpu panašių į Saulę, G klasės – tik kas dešimta.

Bet pastaraisiais metais paaiškėjo, kad didžioji dalis Keplerio stebėtų žvaigždžių yra didesnės, nei anksčiau manėme. Jų savybes patikslinti leido Gaia teleskopo duomenys – šis prietaisas pritaikytas būtent žvaigždžių stebėjimams, tad jo rezultatai patikimesni, nei Keplerio. Vietoj kelių šimtų uolinių planetų M klasės gyvybinėse zonose liko tik viena.

Dabar mokslininkai įvertino, kiek nauja informacija apie žvaigždes pakeičia planetų dažnumo įvertinimus. Pasitelkę visus pirmosios Keplerio misijos – vieno dangaus lauko Gulbės žvaigždyne stebėjimų – duomenis ir apjungę juos su Gaia suteikta informacija apie žvaigždes, jie nustatė, kad uolinių planetų konservatyvioje gyvybinėje zonoje esama maždaug prie 8 proc. M žvaigždžių. Optimistinėje zonoje – prie 14 proc.

Tiesa, abiejų skaičių neapibrėžtumas – didelis: atitinkamai 0,5–26 proc. ir 1,5–39 proc. Taigi, kol kas neįmanoma vienareikšmiškai atmesti ankstesnio dažnumo įvertinimo.

Iš kitos pusės, nebegalima teigti ir kad M klasės žvaigždės uolinių planetų turi dažniau, nei didesnės. Tyrimo autorių teigimu, papildžius analizę vėlesniais Keplerio duomenimis, surinktais per antrą misijos pusę stebint įvairius dangaus plotus, bei TESS teleskopo medžiaga, įvertinimai taps daug patikimesni.

Tyrimo rezultatai skelbiami „arXiv“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.