Kaip rašo laikraštis „Japan Times“, gerai įsitvirtinusi Japonijos automobilių pramonė gali padėti šaliai įsitraukti į kosmoso lenktynes – o tokios bendrovės kaip „Toyota“ ir „Mitsubishi“ jau kuria mėnuleigius ir raketas.
Ilgą laiką Japonija visiškai nedalyvavo kosmoso tyrinėjimuose, tačiau ji neatsiliko nuo pagrindinių pasaulio žaidėjų. Pirmąją misiją už Žemės orbitos ribų Japonija surengė devintajame dešimtmetyje, o 1998 m. paleido orbitinį aparatą, turėjusį pasiekti Marsą – tačiau dėl elektros gedimų misija nebuvo sėkminga.
2007 m. misijos metu Mėnulio į iš orbitos tyrinėjęs zondas „Kaguya“ sukūrė, kaip NASA pavadino, „detaliausią iki šiol“ Mėnulio topografinį modelį, o anksčiau šiais metais Japonija pradėjo pirmąją Mėnulio paviršiaus misiją SLIM.
Japonija yra viena iš kelių tarptautinių partnerių, prisidėjusių ir prie Tarptautinės kosminės stoties programos vykdymo. Stoties elementai buvo kuriami Japonijoje nuo devintojo dešimtmečio pabaigos, o Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra JAXA yra viena iš penkių agentūrų, kurioms pavesta eksploatuoti stotyje esančią techninę įrangą. TKS svečiavosi devyni lankytojai iš Japonijos, įskaitant šešis ilgalaikius įgulos narius.
Finansai
Tačiau Japonijos skiriama 6,6 mlrd. dolerių suma yra menka, palyginti su JAV ir kitų šalių vykdomų kosmoso programų išlaidomis, rašo „Forbes“. Teigiama, kad JAV 1960–1973 m. projektui „Apollo“ išleido 25,4 mlrd. dolerių – o tai prilygsta maždaug 219 mlrd. dolerių šiandien.
Į šią sumą įeina 355 mln. dolerių, išleistų vien „Apollo 11“ (3 mlrd. dolerių šiandien), kuris buvo pirmoji sėkminga pilotuojama misija į Mėnulį. Tikimasi, kad programa „Artemis“ – Mėnulio tyrinėjimo programa, kurią šiuo metu vykdo NASA ir kelios agentūros partnerės, įskaitant Japoniją, – per visą programos gyvavimo laikotarpį nuo 2012 iki 2025 m. kainuos 93 mlrd. dolerių.
NASA 2023 fiskalinių metų biudžetas yra 25,4 mlrd. dolerių. Indijos projektas „Chandrayaan-3“, kuris rugpjūtį sėkmingai nusileido Mėnulyje, kainavo gerokai mažiau. „Nature Journal“ pranešė, kad jis neviršijo 75 mln. dolerių biudžeto.
Rusija savo kosmoso programai 2024 m. planuoja išleisti 2,88 mlrd. dolerių, teigiama Lenta.Ru straipsnyje – o po to kasmet po truputį mažės. Konsultacinės bendrovės „Euroconsult“ skaičiavimais, Kinija savo kosmoso programai 2022 m. išleido maždaug 12 mlrd. dolerių.
Parengta pagal „Forbes“.
