Kosmoso veteranai: likusių gyvų „Apollo“ astronautų istorijos

24 NASA astronautai, septintojo ir aštuntojo dešimtmečių „Apollo“ misijų metu keliavę į Mėnulį, buvo kosmoso tyrinėjimo pradininkais. Dabar, 2024 m., lenktynės dėl žmonių sugrįžimo ant Mėnulio paviršiaus vėl įsibėgėja, rašo BBC.

24 NASA astronautai, keliavę į Mėnulį per septintojo ir aštuntojo dešimtmečių „Apollo“ misijas, buvo kosmoso tyrinėjimo pradininkai. Dabar, 2024 m., lenktynės dėl žmonių sugrįžimo ant Mėnulio paviršiaus vėl įsibėgėja.<br>123rf iliustr.
24 NASA astronautai, keliavę į Mėnulį per septintojo ir aštuntojo dešimtmečių „Apollo“ misijas, buvo kosmoso tyrinėjimo pradininkai. Dabar, 2024 m., lenktynės dėl žmonių sugrįžimo ant Mėnulio paviršiaus vėl įsibėgėja.<br>123rf iliustr.
Buzzas Aldrinas (dešinėje) kartu su įgulos nariais Neilu Armstrongu ir Michaelu Collinsu prieš skrydį į Mėnulį.<br> NASA nuotr.
Buzzas Aldrinas (dešinėje) kartu su įgulos nariais Neilu Armstrongu ir Michaelu Collinsu prieš skrydį į Mėnulį.<br> NASA nuotr.
„Žemėtekio“ nuotrauka yra pirmoji spalvota Žemės nuotrauka iš Mėnulio, kurią padarė žmogus.<br> NASA nuotr.
„Žemėtekio“ nuotrauka yra pirmoji spalvota Žemės nuotrauka iš Mėnulio, kurią padarė žmogus.<br> NASA nuotr.
Charlesas Duke kartu su Jamesu Lovelle ir Fredu Haise misijos valdymo centre misijos „Apollo 11“ metu.<br> NASA nuotr.
Charlesas Duke kartu su Jamesu Lovelle ir Fredu Haise misijos valdymo centre misijos „Apollo 11“ metu.<br> NASA nuotr.
J. Lovellas yra vienas iš trijų žmonių, du kartus keliavusių iki Mėnulio.<br> NASA nuotr.
J. Lovellas yra vienas iš trijų žmonių, du kartus keliavusių iki Mėnulio.<br> NASA nuotr.
1975 m. Thomasas Staffordas buvo NASA „Apollo-Soyuz“ bandomojo projekto skrydžio – pirmosios bendros JAV ir tuometinės Sovietų Sąjungos kosminės misijos ir Tarptautinės kosminės stoties pirmtakės – vadas.<br> NASA nuotr.
1975 m. Thomasas Staffordas buvo NASA „Apollo-Soyuz“ bandomojo projekto skrydžio – pirmosios bendros JAV ir tuometinės Sovietų Sąjungos kosminės misijos ir Tarptautinės kosminės stoties pirmtakės – vadas.<br> NASA nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

2024-01-14 15:40, atnaujinta 2024-01-14 15:42

Planuojama, kad 2024 m. į Mėnulį erdvėlaivius skraidins kelios privačios bendrovės – nors jau pirmoji iš jų, „Peregrine“, netrukus po starto susidūrė su problemomis.

NASA ketino paleisti „Artemis 2“ – pirmąją Mėnulio ekspediciją su įgula nuo „Apollo 17“ laikų – dar šiais metais, tačiau ši data nukelta į 2025 m. – nes kosmoso agentūra teigia, kad jai reikia daugiau laiko pasirengti, norint užtikrinti maksimalų astronautų saugumą.

NASA tikisi, kad pagal naująją programą astronautai Mėnulyje apsigyvens dar šį dešimtmetį. Kinija taip pat tikisi, kad iki 2030 m. Mėnulio paviršiuje bus žmonių.

Šios planuojamos misijos atkreipia dėmesį į liūdną faktą, kad likusių gyvų „Apollo“ astronautų skaičius mažėja. Praėjusių metų pabaigoje per kelias dienas vienas po kito mirė programos dalyviai Kenas Mattingly ir Frankas Bormanas.

Dabar liko tik aštuoni gyvi žmonės, keliavę už Žemės orbitos ribų. Kas jie ir kokios jų istorijos?

Buzzas Aldrinas (Apollo 11)

1969 m. liepos 21 d. Edwinas „Buzzas“ Aldrinas tapo antruoju žmogumi, žengusiu Mėnulio paviršiumi. Beveik 20 minučių prieš tai žengęs pirmuosius žingsnius „Buzzo“ vadas Neilas Armstrongas buvo pirmasis.

Pirmieji E. Aldrino žodžiai buvo: „Gražus vaizdas“. „Argi tai ne kažkas ypatingo? – paklausė N. Armstrongas. – Nuostabus vaizdas.“

Trečiasis įgulos narys Michaelas Collinsas sakė, kad E. Aldrinas „labiau piktinosi, kad nebuvo pirmasis Mėnulyje, nei vertino tai, kad buvo antrasis“.

Tačiau E. Aldrinas vis tiek didžiavosi savo pasiekimu. Praėjus daugeliui metų po misijos prie jo prikibo įkyruolis, tvirtinęs, kad „Apollo 11“ buvo išgalvotas melas – ir 72 metų E. Aldrinas smogė jam į žandikaulį.

2012 m. mirus Neilui Armstrongui, E. Aldrinas sakė: „Žinau, kad kartu su manimi gedi milijonai kitų žmonių visame pasaulyje – dėl tikro Amerikos didvyrio ir geriausio piloto, kokį kada nors pažinojau.“

Nepaisant sunkumų vėlesniame gyvenime, E. Aldrinas niekada neprarado nuotykių troškimo ir dalyvavo ekspedicijose į Šiaurės ir Pietų ašigalius – paskutiniojoje dalyvavo būdamas 86 metų.

Jo vardas naujoms kartoms tapo žinomu iš „Žaislų istorijos“ serijos filmų: vienas iš personažų astronauto garbei buvo pavadintas Bazu Šviesmečiu.

Billas Andersas (Apollo 8)

1968 m. gruodį Billas Andersas skrido „Apollo 8“ – pirmojoje misijoje, kurios metu žmonės iškeliavo už Žemės orbitos ribų ir apskriejo aplink Mėnulį.

Kai erdvėlaivis ketvirtą kartą praskrido Mėnulį, įgula pirmą kartą žmonijos istorijoje pamatė „žemėtekį“ (angl. earthrise) – o B. Andersas šią akimirką įamžino.

Šis vaizdas laikomas pasaulinio aplinkosaugos judėjimo motyvacija ir paskatino Žemės dienos – kasmetinio renginio, skirto skatinti aktyvumą ir sąmoningumą rūpintis mūsų planeta – sukūrimą.

Kalbėdamas apie šią akimirką, B. Andersas sakė: „Mes nuėjome visą šį kelią, kad ištyrinėtume Mėnulį, o svarbiausias dalykas, kurį atradome, buvo Žemė.“

1969 m. pasitraukęs iš kosminės programos, B. Andersas kelis dešimtmečius daugiausia dirbo aviacijos ir kosmoso pramonėje. Septintajame dešimtmetyje jis taip pat metus dirbo JAV ambasadoriumi Norvegijoje.

Charlesas Duke'as (Apollo 16)

Šiandien iš tų, kurie vaikščiojo Mėnulio paviršiumi, gyvi likę tik keturi – ir Charlesas Duke'as yra vienas iš jų. Jis tai padarė būdamas 36 metų amžiaus, todėl tituluojamas jauniausiu Mėnulio paviršiumi žengusiu žmogumi.

Vėliau duodamas interviu BBC jis kalbėjo apie „įspūdingą reljefą“.

„Jo grožis... ryškus kontrastas tarp kosmoso juodumos ir Mėnulio horizonto... Niekada to nepamiršiu. Tai buvo taip dramatiška.“

Tačiau jis jau buvo atlikęs dar vieną svarbų vaidmenį NASA Mėnulio tyrinėjimuose. 1969 m. nusileidus „Apollo 11“, būtent Ch. Duke'as (jis dirbo misijos valdymo centre) nervingai laukė kitame linijos gale, kai Neilas Armstrongas pasakė: „Hjustone, čia Ramybės bazė. Erelis nusileido.“

Ch. Duke savo tipišku pietietišku akcentu atsakė: „Supratome, Ramybės baze. Pas mus vaikinai jau pradėjo mėlynuoti, bet mes vėl kvėpuojame.“

„Aš tikrai rimtai tai sakiau, paskutinę minutę sulaikiau kvėpavimą“, – vėliau jis pasakojo BBC.

2022 m. C. Duke BBC sakė, kad džiaugiasi NASA misija „Artemis“, tačiau perspėjo, kad naujajai astronautų kartai nebus lengva.

„Nusileidimui jie pasirinko lokaciją netoli Pietų ašigalio – nes jei Mėnulyje yra ledo, jis bus tame regione. Taigi, tai bus sunku – nes ten apačioje tikrai atšiauru. Bet mes tai padarysime.“

Fredas Haise (Apollo 13)

Fredas Haise priklausė „Apollo 13“ įgulai, kuri 1970 m. vos išvengė katastrofos, kai dėl erdvėlaivyje įvykusio sprogimo misija buvo nutraukta, erdvėlaiviui esant daugiau nei už 321 000 km nuo Žemės.

Visas pasaulis nervingai stebėjo, kaip NASA bandė saugiai grąžinti apgadintą erdvėlaivį ir jo įgulą. Grįžę F. Haise ir jo įgulos nariai Jamesas Lovellas ir Jackas Swigertas, savo pačių nuostabai, tapo įžymybėmis.

„Jaučiu, kad galbūt kažką praleidau ten būdamas“, – juokavo F. Haise pokalbių laidų vedėjui Johnny Carsonui, kai įgula pasirodė laidoje „The Tonight Show“.

F. Haise taip ir nenuvyko į Mėnulį. Nors buvo numatyta, kad jis bus „Apollo 19“ vadas, ši misija, kaip ir visi kiti skrydžiai po „Apollo 17“, buvo atšaukta dėl biudžeto mažinimo.

Vėliau jis buvo erdvėlaivio „Enterprise“ prototipo bandomasis pilotas.

Kaip ir daugelis kitų „Apollo“ programos dalyvių, išėjęs iš NASA, F. Haise toliau dirbo aviacijos ir kosmoso pramonėje – iki pat išėjimo į pensiją.

Jamesas Lovellas (Apollo 8, Apollo 13)

Jamesas Lovellas, Frankas Bormanas ir Billas Andersas įėjo į istoriją savo dalyvaimu misijoje „Apollo 8“, išbandydami vadavietės / tarnybinį modulį ir jo gyvybės palaikymo sistemas bei ruošdamiesi vėlesniam „Apollo 11“ nusileidimui Mėnulyje.

Jų erdvėlaivis prieš grįždamas į Žemę apskriejo Mėnulį 10 kartų. Vėliau J. Lovellas turėjo tapti penktuoju žmogumi, vaikščiojusiu Mėnulio paviršiumi – kaip „Apollo 13“ vadas – bet dėl jau minėto erdvėlaivio gedimo tai taip ir neįvyko.

1973 m. pasitraukęs iš NASA, J. Lovellas dirbo telekomunikacijų pramonėje.

J. Lovellas yra vienas iš trijų žmonių, du kartus keliavusių iki Mėnulio, o po Franko Bormano mirties 2023 m. lapkritį jis tapo seniausiu gyvu astronautu.

Harrisonas Schmittas (Apollo 17)

Skirtingai nei dauguma kitų to meto astronautų, H. Schmittas nebuvo tarnavęs JAV karinėse pajėgose pilotu.

Geologas ir akademikas H. Schmittas iš pradžių instruktavo NASA astronautus, ko ieškoti per geologines išvykas į Mėnulį – o 1965 m. pats tapo mokslininku astronautu.

H. Schmittas dalyvavo paskutinėje misijoje į Mėnulį su įgula – „Apollo 17“ – ir kartu su įgulos vadu Eugene Cernanu buvo vienas iš dviejų paskutiniųjų žmonių, 1972 m. gruodį žengusių ant Mėnulio paviršiaus.

1975 m. pasitraukęs iš NASA, jis buvo išrinktas į JAV Senatą nuo savo gimtosios Naujosios Meksikos valstijos, bet išbuvo tik vieną kadenciją. Nuo to laiko jis dirbo konsultantu įvairiose pramonės šakose, taip pat tęsė akademinę veiklą.

Davidas Scottas (Apollo 15)

„Apollo 15“ vadas Davidas Scottas yra vienas iš keturių vis dar gyvų žmonių, kurie vaikščiojo ant Mėnulio paviršiaus – tačiau jis taip pat buvo vienas pirmųjų, kurie juo važiavo.

1971 m. D. Scottas ir įgulos narys Jamesas Irwinas išbandė mėnuleigį. Važiuodamas iki 12 km/val. greičiu, mėnuleigis leido astronautams įveikti didelius atstumus nuo Mėnulio nusileidimo modulio daug greičiau, nei jie būtų galėję nueiti pėsčiomis.

„Per pirmąją misiją niekada nežinai, ar viskas pavyks, – vėliau prisiminė jis. – Didžiausias jaudulys buvo jį [mėnuleigį] ištraukti, įjungti – ir jis iš tikrųjų veikė.“

Grįžęs iš Mėnulio D. Scottas dirbo įvairiose NASA vadovybės pareigose, o paskui pradėjo dirbti privačiame sektoriuje.

Thomasas Staffordas (Apollo 10)

1969 m. gegužės mėn. būdamas „Apollo 10“ vadu, Thomasas Staffordas vadovavo paskutinei programos bandomajai misijai prieš planuotą „Apollo 11“ nusileidimą.

Šios misijos metu T. Staffordas ir pilotas Eugene Cernanas tapo pirmąja įgula, kuri Mėnulio nusileidimo modulį iškėlė už Žemės orbitos ribų.

Netrukus po sugrįžimo T. Staffordas buvo paskirtas Astronautų biuro vadovu ir šias pareigas ėjo beveik dvejus metus.

1975 m. jis buvo NASA „Apollo-Sojuz“ bandomojo projekto skrydžio – pirmosios bendros JAV ir tuometinės Sovietų Sąjungos kosminės misijos ir Tarptautinės kosminės stoties pirmtakės – vadas.

Lenktynėms dėl žmonių sugrįžimo ant Mėnulio paviršiaus vėl įsibėgėjant, įdomu, ką nuveiks kita Mėnulio nuotykių ieškotojų karta.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.