Šiemet sukanka 500 metų nuo tada, kai dabartinėje šiaurės rytų Baltarusijos teritorijoje, už penkių kilometrų į rytus nuo Oršos, įvykusiame mūšyje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė ir Lenkijos Karalystės daliniai nugalėjo Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenę. Jubiliejaus proga Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta paroda, kurioje eksponuojama seniausio išlikusio Oršos pergalę įamžinančio paveikslo kopija.
„Oršos mūšis pavaizduotas ir meno kūriniuose. Seniausias ir ryškiausias kūrinys, tapybos darbas, yra saugomas Varšuvos nacionaliniame muziejuje. Kadangi kūrinys tapytas ant lentų, jo transportuoti neįmanoma, susitarę su muziejumi padarėme unikalią natūralaus dydžio kopiją“, – sakė Dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.
Oršos pergalę vaizduojantis paveikslas nutapytas XVI amžiuje nežinomo mūšio liudininko. „Manoma, kad kūrinio autorius - vokiečių dailininkas, mokęsis Luko Kranacho Vyresniojo dirbtuvėje, - buvo šio mūšio ir netgi po mūšio vykusių triumfo renginių liudininkas, todėl mūšio lauką, kariuomenių išsidėstymą, aprangą, ginkluotę, netgi svarbiausius mūšio etapus jis pavaizdavo labai tiksliai“, – teigė parodos kuratorė Dalia Tarandaitė.
Greta paveikslo eksponuojami to meto ginklai ir kompozicinė paveikslo schema. Senuoju papročiu žvelgiant nuo dešiniojo viršutinio paveikslo kampo į kairę atkuriama detali mūšio eiga – nuo pat Lietuvos ir Lenkijos pajėgų ir sunkiosios kavalerijos persikėlimo per Dnieprą, husarų ir raitųjų šaulių dalinių susidūrimo su maskvėnais iki pat mūsiškių surengtos pasalos ir priešo armijos bėgimo. Paveiksle pavaizduoti ir visi svarbiausi mūšio vadai – net Lietuvos kavalerijos vadas Jurgis Radvila, kurio autentiškų portretų nėra išlikę. O tarp daugybės veikėjų galima išvysti ir paties dailininko autoportretą – tai vienintelis neginkluotas personažas visame kūrinyje.
Anot Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojo Arvydo Pociūno, ši paroda mena be galo svarbų Lietuvos istorijai įvykį, kurio reikšmė prilygsta Žalgirio mūšiui. Šiame mūšyje, pasak jo, pirmą kartą buvo panaudota artilerija, kavalerija ir pėstininkai - tais laikais tai buvo visiškai unikalus dalykas.
Oršos mūšis įvyko per ketvirtąjį (dar vadinamą Dešimtmečiu) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karą su Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste. 1514 metais maskvėnai užėmė Smolenską, jiems pasidavė Mstislavlis ir Dubrovna. Tolesnį kelią į Lietuvą saugojo dar Vytauto statyta Oršos pilis. Norėdamas sustabdyti priešo veržimąsi, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis sutelkė kariuomenę, kuriai vadovauti paskyrė Lietuvos didįjį etmoną Konstantiną Ostrogiškį.
Prasidėjus kautynėms, panašiai kaip ir Žalgirio mūšyje, buvo panaudotas apgaulingo atsitraukimo manevras. Patikėję, kad lietuviai ir lenkai traukiasi, maskvėnai puolė vytis ir buvo atvilioti prie miškelyje paslėptos artilerijos. Nuaidėjus pabūklų šūviams, lietuviai ir lenkai puolė visu frontu. Maskvėnai buvo visiškai sumušti, o žinia apie pergalę greitai apskriejo Europą.
