Daugiau kaip 270 galerijų iš 22 pasaulio šalių susirinko Mastrichte. Mugėje pristatomi darbai nuo senovės Egipto plastikos, mogolų miniatiūrų, Juan epochos kinų porceliano iki Damieno Hirsto darbų ir XX amžiaus baldų. Solidūs Rytų, šiuolaikinio meno ir dizaino skyriai – neišvengiama duoklė rinkos reikalavimams. Tačiau visa tai nebeatrodo kaip iššūkis tradicijai ir taikiai kaimynauja su Jacobo van Ruisdaelio peizažais ir Pieterio Claeszo natiurmortais.
Vieninteliu apribojimu, kaip ir anksčiau, išlieka darbų kokybė: visus darbus griežtai atrenka ekspertai, patvirtinantys jų autentiškumą ir gerą būklę. Ne mažiau griežtas ir dalyvių cenzas: teisę dalyvauti TEFAF gauna galerijos, atitinkančios solidų reikalavimų sąrašą ir ištvėrusios laukimą ilgame kandidatų sąraše.
Nepaisant griežtų taisyklių, TEFAF plečiasi. Į pasitraukusių veteranų, tokių kaip „Noortman Master Paintings“ ir „Agnew's“, vietą atėjo keletas perspektyvių naujokų. Bene ryškiausias debiutantas – Paulo Kasmino galerija iš Niujorko. Ji pristatė solidų rinkinį, kuriame – Maxo Ernsto, Andy Warholo, Simono Hantai, Claude'o ir Francois Xaviero Lalanne, Chaimo Sutino kūriniai. Ši ekspozicija – tarsi pagarbos gestas žinomam kolekcininkui ir galerininkui Alexanderiui Iolui, vienam pirmųjų siurrealizmo propaguotojų JAV, vėliau nemažai prisidėjusiam prie jaunojo A.Warholo karjeros.
Nors mugės rengėjai plečia šiuolaikinio meno erdves, pagrindinė TEFAF specializacija išlieka senųjų meistrų tapyba ir klasikinis modernizmas.
Tarp įdomiausių eksponatų – Vincento van Gogho „La Moulin de la Galette“, kurį eksponuoja „Dickinson“ galerija, ir Alfredo Sisley „Pritemps a Veneux“, kurį į Mastrichtą atvežė Richardo Greeno galerija iš Londono.
Įdomi pirmojo paveikslo nuosavybės istorija – šis nedidelis V.van Gogho paveikslas priklauso amerikiečių milijonieriui Charlesui Engelhardui, kuris tapo Iano Flemingo knygų apie Džeimsą Bondą herojaus Goldfingerio prototipu. Paveikslas viešai rodomas pirmą kartą per pastaruosius 50 metų. Galerija neskelbia tikslios sumos, tik nurodo, kad kalbama apie aštuonženklę sumą (sklinda gandai apie 15 mln. eurų).
Senųjų meistrų skyriuje dėmesį traukia „Weiss Gallery“, kurios specializacija – XVI-XVII amžių Šiaurės Europos tapyba. Jau per pirmąsias mugės darbo dienas šiai galerijai pasisekė: nupirktas puikiai išsilaikęs Francois Clouet, garsiausio prancūzų renesanso dailininko, portretas ir Luco Cranacho Jaunesniojo „Lukrecija“.
Niujorko galerininkas Ottas Naumannas pateikė Bernardo Stozzi „Vakarienę Emause“. Mažiau negu prieš pusmetį ši italų meistro drobė liko nepastebėta Londono „Christie's“ aukcione. Į Mastrichtą paveikslas atvežtas po rimto restauravimo: nuo paveikslo nuvalyti keli sluoksniai patamsėjusio seno lako. Dėl to paveikslas trigubai pabrango.
Daugiau kaip už milijoną eurų parduotas flamandų dailės mokyklos renesanso dailininko Gerardo Davido paveikslas „Kristaus apraudojimas“ („Adam Williams Fine Art“): paveikslas atsidūrė mugėje praėjus vos metams nuo to laiko, kai buvo parduotas „Sotheby's“ aukcione.
Didžiausi sandoriai buvo sudaryti šiuolaikinio meno skyriuje. Bene brangiausiai – 25 mln. JAV dolerių – buvo įvertintas Franciso Bacono 1986 metų „Žmogaus kūno etiudas“ („Marlborough Fine Art“). Šnekama, kad šis darbas parduotas jau pirmosiomis mugės darbo valandomis.
Neliko be pirkėjų italų avangardininkų Agostino Bonalumi ir Enrico Castellani („Robilant+Voena“) ir kinetinės skulptūros meistro Alexanderio Caldero („Galerie Odermatt-Vedovi“) darbai.
Netikėti pasirodė D.Hirsto darbai „Tomasso Brothers“ galerijos – vieno pagrindinių Europos klasikinės skulptūros pardavėjų – stende. „Juodas avinas auksiniais ragais“ formaldehide, įvertintas 3,7 mln. dolerių, kol kas nesulaukė pirkėjų.
Kovo 14-ąją prasidėjusi mugė truks iki kovo 23-iosios.
Parengė Milda Augulytė
