Kartu su lietuvio kūriniais vagys išsinešė menininkų Kari Svenssono, Denniso Seide ir Walterio Barrientoso paveikslus, taip pat darbų ant popieriaus kolekciją, rašo „Lietuvos rytas“.
Pastarieji kūriniai, kaip pranešė Danijos policija, jau surasti. Tačiau tapybos darbų likimas kol kas neaiškus.
„Galleri NB“ duomenimis, vagys joje apsilankė du kartus. Iš pradžių jie pagrobė tik nešiojamąjį kompiuterį. Tačiau jame buvo visa galerijos menininkų ir parduodamų paveikslų duomenų bazė.
Sugrįžę grobikai nelietė šiuo metu eksponuojamų kūrinių, jie prasmuko tiesiai į saugyklą ir ten išsirinko iš anksto numatytus vertingiausius darbus.
Rinkosi lengvai parduodamus
V.Marcinkevičius, kuris danų meno mėgėjams žinomas tiesiog kaip Vilmantas, yra nutapęs Danijos princesės Alexandros ir princo Joachimo portretus.
Taigi Danijoje menininkas yra gal net garsesnis nei gimtinėje, nors lietuviai taip pat mėgsta ir perka jo darbus.
– Ar Danijoje pavogti jūsų paveikslai buvo apdrausti? – paklausiau V.Marcinkevičiaus, kuris iš Kopenhagos galerijos dingusių kūrinių nuotraukas paskleidė socialiniame tinkle.
– Taip. Danai visuomet pabrėždavo, kad mes Lietuvoje neatsakingai elgiamės su meno kūriniais, o pas juos viskas suregistruota ir apdrausta. Dabar galėsime pamatyti, ar tai padeda tokios didelės vagystės atveju.
Girdėjau, kad draudimo bendrovės atstovai jau pradėjo ieškoti galimybių išsisukti. Jie kalba apie tai, kad nėra aiškių vagystės žymių – langas neišdaužtas, spyna neišlaužta. Bet jei rimtai pasiruošiama vagystei, dažniausiai veikiama tyliai ir greitai.
Juk ir patys galerininkai pirmiausia pastebėjo tik tai, kad pavogtas kompiuteris. Saugykloje laikomų paveikslų pasigesta vėliau.
– Jei nebuvo aiškių įsilaužimo pėdsakų, turbūt sunku rasti ir vagystės liudininkus. O gal kas nors matė, kaip buvo nešami paveikslai?
– Gal kas ir matė, bet neatkreipė dėmesio. Juk aplink meno galerijas nuolat vyksta judėjimas. Menininkai ar kuratoriai traukia paveikslus iš bagažinės, o pasibaigus parodai grūda juos atgal. Kas gali atskirti, ar paveikslus į automobilį krauna autorius, ar plėšikas?
Dauguma pavogtų darbų – nedidelio formato. Juos galima išsinešti ir pasikišus po pažastimi.
Mane nustebino, kad jie išsinešė ir vieną didelį – pusantro metro aukščio paveikslą, kuriame nutapyta šokėja.
Jis jau gerokai pakeliavęs po pasaulį, rodytas gerose parodose, todėl man jo ypač gaila.
Be to, galima svarstyti, kad toks didelis paveikslas komplikuoja ir visą vagystę. Į bagažinę jis netelpa, taigi vien dėl jo reikėtų sulenkti sėdynes. Į mažesnį automobilį jo irgi neįkiši, reikia universalo.
– Kaip manote, koks tolesnis dingusių darbų likimas? Juk spaudoje ir internete paskelbus jų nuotraukas kažin ar bus įmanoma ką nors parduoti Danijoje ar net Lietuvoje.
– Vagys išsirinko tokius kūrinius, kuriuos galėtų lengvai parduoti net ir iš automobilio bagažinės. Žinomos pavardės, daugiausia figūrinė tapyba. Vos vienas paveikslas abstraktus.
Pavogta daug mano darbų. Bet nemažai ir Paryžiuje gyvenančio W.Barrientoso, kurio tapybos maniera šiek tiek primena Marco Chagallo kūrinius.
Gal grobikai tikėjosi parduoti darbus anksčiau, nei galerininkai pastebės vagystę ir apskaičiuos nuostolius. Dabar, kai viskas paskelbta žiniasklaidoje, tai padaryti būtų labai sunku.
Vogti verčia ir aistra menui
– Tai pirmas kartas, kai jūsų darbais susigundo ilgapirščiai?
– Užsienyje – pirmas. Atsimenu, kažkada Danijoje iš Herningo miesto ligoninėje surengtos parodos buvo pavogtas tapytojo Vytauto Tomaševičiaus paveikslas. Ten policija iš karto pasiėmė vaizdo kameros įrašą ir pamatė, kad atėjo žmogus, pasikišo darbą po skvernu ir išsinešė.
Vėliau išaiškėjo, kad tas žmogus pasisavinto kūrinio nesirengė niekam parduoti. Tiesiog pats labai norėjo to paveikslo. Tokių vagišių irgi pasitaiko.
Nežinau, kaip Kopenhagoje, bet, pavyzdžiui, visas Londonas nuolat filmuojamas. Visur įtaisytos kameros.
– Ar danų policija netikrina versijos, jog tai galėjo būti užsakomoji vagystė ir visi darbai jau seniai guli kokio nors kolekcininko rūsyje?
– Tikrai nežinau. Tačiau aistra menui tikrai gali paskatinti žmogų peržengti leistinas ribas.
Sykį per mano parodos atidarymą vienas lietuvių kolekcininkas prisipažino, kad meno kūrinius renkasi pagalvojęs apie tai, ar norėtų jis pavogti tą paveikslą, ar ne.
Tiesa, jei jis pajunta, kad tikrai norėtų, tai nusiperka, o ne vagia. Bet akivaizdu, kad paveikslas gali sukelti jausmus, primenančius kleptomanijos simptomus. Matyt, būna ir tokių kolekcionavimo priežasčių.
Už informaciją – premija
Nuo vagių nukentėjusi „Galleri NB“ paskelbė, kad skirs 10 tūkst. Danijos kronų (apie 4,6 tūkst. litų) premiją tam, kuris suteiks vertingos informacijos, padėsiančios surasti paveikslus.
Pavogtų darbų nuotraukas galima pamatyti galerijos puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“.
Savininkas domisi lietuviais
Ši Kopenhagos galerija – Viborgo miesto „Galleri NB“ filialas. Galerijos savininkas Thorkildas NB Nielsenas jau daugiau nei dešimtmetį ne tik parduoda, bet ir pats kolekcionuoja V.Marcinkevičiaus darbus.
Tarp galerijos autorių galima rasti ir dar vieno lietuvio – tapytojo Žygimanto Augustino pavardę.
Th.NB Nielsenas dažnai lankosi Lietuvoje, „Galleri NB“ kasmet dalyvauja meno mugėje „ArtVilnius“. Galerininkas domisi lietuvių tapyba, jo kolekcijoje yra daugelio žinomų Lietuvos tapytojų kūrinių.
Dailininkas garsėja ir svetur, ir namie
* 2009 metais V.Marcinkevičius laimėjo prestižinės Saatchi galerijos rengiamą internetinį konkursą „Saatchi Showdown“ ir pelnė ne tik kelių tūkstančių litų premiją, bet ir galimybę eksponuoti savo paveikslą garsiojoje Londono Saatchi galerijoje.
* V.Marcinkevičius – populiaraus konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ sumanytojas ir organizatorius. Jis buvo ir visą Lietuvą apkeliavusio populiaraus projekto „Bitės meno erdvės“ bendraautoris.
* Projekto metu Lietuvos ir užsienio menininkai tapė didelių formatų paveikslus viešosiose erdvėse: gatvėse, parkuose ir skveruose.
Meno kūriniai vagiami ir mūsų šalyje
* Lietuvoje didžiausia meno kūrinių vagystė įvykdyta 1998 metais, nužudžius vertingos kolekcijos savininką 63 metų kunigą, poetą Ričardą Mikutavičių. Skaičiuojama, kad pagrobtos kolekcijos muziejinė vertė – 5 milijonai litų, tačiau jos rinkos kaina gerokai didesnė.
* Nors žmogžudystės ir vagystės organizatorius ir vykdytojus pavyko atskleisti ir nuteisti, nemaža dalis iš kunigo buto pagrobtų meno kūrinių nerasta iki šiol.
* Vagyste kai kas laiko ir milijonais litų vertinamos liturginių auksakalystės dirbinių kolekcijos dingimą per 2012 metų sausio gaisrą Tytuvėnų vienuolyno ansamblyje. Mat ekspozicijos salėje buvo rastos vos kelios išsilydžiusių meno kūrinių liekanos.
* Lietuvoje meno kūriniai dažniausiai vagiami ne iš galerijų ar muziejų, o iš bažnyčių, butų, kavinių ar net ligoninių.
* Pernai balandį vagišius išpjovė iš rėmų du dailininko R.Bičiūno paveikslus, kurie kabėjo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vestibiulyje. Kultūros paveldo departamento duomenimis, bendra jų vertė – 34 tūkst. litų.
* „Jei darbas, vertas dešimties tūkstančių litų, kabo ligoninėje ar viešbutyje, vagis ramiai gali pakabinti jo vietoje plakatą, o darbą parduoti. Juk dažnai aplinkiniai tik po kelerių metų pamato, kad kažkas ne taip“, – įsitikinęs tapytojas V.Marcinkevičius.
* 1995 metais V.Marcinkevičius Vilniuje yra praradęs draugui paskolintą savo kūrinį. Tuomet į butą įsibrovę vagys išnešė šaldytuvą, kilimą ir tris paveikslus.
* Suaktyvėjus meno rinkai Lietuvoje smarkiai šoktelėjo prieš kelis dešimtmečius nutapytų darbų kainos. Todėl kažkada nebrangiai pirkti ar įvairioms įstaigoms dailininkų dovanoti kūriniai šiandien kainuoja nemažas sumas.
