S.Dali pavardė užburia net tuomet, kai kalbama apie galimybę pamatyti šio genijumi vadinamo menininko kurtus taikomojo meno pavyzdžius.
Būtent jie, sėkmingai rodyti Klaipėdoje, ir atkeliavo į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejų Vilniuje.
Balandžio 15-ąją atidarytoje parodoje „Materialusis siurrealizmas“ – proginiai medaliai, keraminės lėkštės iš serijų „Žaidimo kortos“, „Las Flores Dalinianas“, „Septyni menai“, bronzinė Minotauro skulptūrėlė, trys litografijų ciklai, iliustracijos.
Parodą papildė lietuvis
Iš Klaipėdos į Vilnių persikėlusią S.Dali taikomųjų darbų parodą papildė ir „lietuviškas“ eksponatas. Iš privačių kolekcijų surinktoje parodoje kabo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus restauratoriaus Pauliaus Steponavičiaus prieš dešimtmetį Belgijoje įsigyta litografija „Dykumos orkestras“.
„Dykumos orkestrą“ – 25-ąją iš 300 litografijų serijos – P.Steponavičius įsigijo už 1000 eurų (3450 litų). Litografijoje trys siurrealistinės moterys dykumoje stovi šalia „išsikvėpusių“ orkestro instrumentų.
Kaip ir kiekvienas S.Dali darbas, šis taip pat priverčia pasitelkti fantaziją, ieškoti simbolių ir pamėginti atspėti jų reikšmes.
„Mane žavi išskirtinė S.Dali trauka ir geniali jo fantazija“, – apžiūrinėdamas kitus muziejaus eksponatus kalbėjo P.Steponavičius.
Pavardė turi magišką trauką
Elektroniniu paštu praėjusį pavasarį atskriejęs Prancūzijoje įsikūrusios organizacijos „Amiencom“ pasiūlymas surengti S.Dali darbų parodą Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus atstovams kėlė nemažai klausimų.
Genijumi save vadinusio menininko pavardė turi magišką trauką, bet kaskart kyla abejonių, ar ekspozicijai siūlomi ispano darbai originalūs.
Prireikė metų, kad muziejus įsitikintų kilnojamąją parodą siūlančios organizacijos patikimumu ir suderintų smulkmenas.
Visą praėjusį savaitgalį muziejaus darbuotojai rikiavo, kabino ir dėliojo per 100 ispanų genijaus darbų. Nors tai ne milijonus kainuojančios S.Dali drobės ar skulptūros, litografijų ciklai ar paprasčiausios keraminės lėkštės atspindi ispano talentą.
S.Dali tapė, liejo akvareles, kūrė grafikos darbus, skulptūras, dirbo su keramika, tauriaisiais metalais, rašė knygas. Viskas, prie ko prisiliesdavo genialusis ispanas, buvo komerciškai sėkminga.
Jis nuolat ieškodavo ir atrasdavo. „Pavyzdžiui, eksperimentuodamas S.Dali užtaisydavo ginklą rūgštimi ir šaudydavo į vario lapus. Taip atsirasdavo tam tikri vaizdai, pagal kuriuos menininkas piešė.
Keraminę plytelę, kuri yra šioje parodoje, S.Dali kūrė arabo šeicho užsakymu ir, sklinda gandai, kad ji kainavo neįtikėtinai daug“, – pasakojo parodą „Materialusis siurrealizmas“ į Lietuvą atvežusios organizacijos „Amiencom“ atstovas Vasilijus Kesaurijus.
Kūriniai – lyg spektakliai
Iki gegužės 31-osios Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veiksiančioje parodoje bus galima pamatyti Italijos vyriausybės užsakymu 1951–1960 metais sukurtą iliustracijų ciklą pagal Dante Alighieri poemą „Dieviškoji komedija“, litografijų ciklą „Dvylika apaštalų, arba Apskritojo stalo riteriai“ (1977 m.), Pedro Antonio de Alarcono apysakos „Trikampė skrybėlė“ („El sombrero de tres picos“) ir to paties pavadinimo baleto iliustracijas (1959 m.), Renesanso menininko Benvenuto Cellini autobiografijos iliustracijas (1945 m.).
„Čia eksponuojamos visos litografijų serijos, o ne paskiros litografijos, – patikino V.Kesaurijus. – Jas sukūręs S.Dali naikino pirminį piešinį ir kūrybai reikalingą akmenį, todėl litografijų nėra kitu pavidalu. Vėliau jos buvo perleistos, bet akmuo joms jau darytas nuo šių litografijų.“
Visi parodos eksponatai – iš privačių kolekcijų, o jų savininkai panoro likti nežinomi.
Tačiau pats S.Dali niekada nesitraukė į šešėlį.
„Kaip vadybininkė itin vertinu šio kūrėjo talentą save pristatyti ir reklamuoti. Žmones pirmiausia traukia S.Dali asmenybė, nes ji savaime įdomi.
O kiekvienas šio kūrėjo darbas – savotiškas mini spektaklis: spalvingas ir teatrališkas“, – įsitikinusi Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus vadybininkė Lauryna Lopaitė.
