Visus šiuos kūrinius sukūrė menininkas, kuris 2011 metais gavo Venecijos bienalės Aukso liūtą už viso gyvenimo nuopelnus, – austras F.Westas (1947–2012). Tokio lygio autorių parodos Lietuvoje – vis dar retas dalykas, – rašo "Lietuvos rytas". Projekto kuratorius, žinomas meno ekspertas ir Vienos galerininkas Ameris Abbas nusprendė jau legenda tapusio F.Westo kūrinius lietuvių publikai pristatyti kartu su gerokai jaunesnės austrų menininkės Barbaros Kapustos kūryba.
Paroda „Vartų“ galerijoje – jau trečioji jo sumanytos parodų serijos „Sleepwalking“ („Lunatizmas“) dalis. Pirmoji 2009 metais surengta Kelno galerijoje „Temporary“, antroji – 2012 metais „Freieis“ muziejuje Berlyne. Tai buvo nemažos grupinės ekspozicijos, o Vilniuje – dviejų autorių dialogas.
Permąsto meno istoriją
Kuratorius ieško skirtingų kartų menininkų sąlyčio taškų ir tuo pat metu išryškina jų požiūrių skirtumus. Iš pirmo žvilgsnio padrikoka ekspozicija greitai susidėlioja į sustyguotą pasakojimą. Pasak A.Abbo, nors F.Westas mirė beveik prieš dvejus metus, jis buvo itin įtakingas Austrijos jaunųjų meno scenos atstovas. Jo idėjos iki šiol stipriai veikia daugelį šiuolaikinio meno kūrėjų ne tik Austrijoje, bet ir kitose šalyse.
30-metė medijų menininkė B.Kapusta savo kūriniais bando permąstyti meno istoriją ir atsakyti į klausimą, kas šiandien yra menas. „Kai 8-ajame dešimtmetyje menininko karjerą pradėjo F.Westas, jam kilo labai panašūs klausimai. Jo darbai koncentruojasi ties kūnu ir kalbėjimu. O Barbarai ne mažiau svarbus ir kūnas, ir komunikacija“, – apie parodos sumanymą kalbėjo A.Abbas.
Kuratoriaus manymu, parodoje F.Westo skulptūros, objektai, koliažai ir net atkartoti performansai funkcionuoja kaip nejudantys paveikslai, momentinės įvykių ir mizanscenų fotografijos. Nuo pat savo kūrybos pradžios šis menininkas pabrėžė, kad jo darbai tampa kūriniais tik tuomet, kai juos vienaip ar kitaip panaudoja žiūrovai. "Svarbu ne tai, kaip menas atrodo, o tai -- kaip jis naudojamas", – yra pasakęs vienu garsiausių šiuolaikinių Austrijos menininkų tituluojamas F.Westas.
Fotografijos primena tapybą
F.Westo darbus savaip papildo ir atgaivina vienoje galerijos salių dideliame ekrane rodomas menininkės ir kuratorės Evos Baduros-Triskos videointerviu su autoriumi. Tai įdomus menininko portretas, leidžiantis ne tik perprasti jo idėjas, bet ir išgirsti bei pamatyti savitą jo kalbėjimo būdą, išraiškingą kūno kalbą.
Žmogaus kūniškumas ir net maisto tema visada domino F.Westą. Neatsitiktinai jo kūryboje itin svarbią vietą užima „Vienos“ dešrelės ir įvairiausi baldai. F.Westo kėdės, lovos ar sofos išsineria iš dizainerių kuriamo kasdienybės apvalkalo ir nesunkiai prasibrauna į grynojo meno sferą. Nors šio menininko baldus visuomet galima naudoti pagal paskirtį, o ant jo sukurtų kėdžių patogu sėdėti, jo kūriniai akimirksniu paverčia parodos erdvę žmogiškosios dramos arba muilo operos scena.
B.Kapustos surežisuotos fotografijos šalia F.Westo darbų neatrado kaip svetimkūniai. Jei menininko baldai nėra tik interjero elementai, tai ir austrės nuotraukos nėra tik banalios sienų puošmenos. Nors pasak A.Abbo, "skaitmeninės ir šiuolaikiškos Barbaros fotografijos savo koloritu ir ypatingu dėmesiu šviesai gali priminti XIX amžiaus ar net Renesanso tapybą".
Raktai nuo menininkės pasaulio
Erdvę – realią ir numanomą, apšvietimą, spalvą, asociacijas su meno istorija B.Kapusta naudoja kaip raktus, kurie turėtų padėti žiūrovui atverti duris į jos kūrinių pasaulį, sudominti pasakojama istorija. Menininkė bando atsakyti į klausimą, kaip žmogus jaučiasi vienas. Kaip keičia jo būtį, laikyseną ir nuotaiką šalia atsiradęs dar vienas žmogus ar du žmonės? Ką suteikia bendravimas ir ką dėl jo reikia paaukoti?
„Man norėjosi pabrėžti faktą, kad mes turime kūną. Parodyti, kad daugybę dalykų mes išreiškiame ne žodžiais, o per savo kūnus – pozas, gestus. Pabrėžti, kad kūno kalba nė kiek ne mažiau svarbi nei žodžių srautas“, – sakė B.Kapusta. Menininkės manymu, kūno kalbą vieni moka iš prigimties, o kitiems tenka mokytis. Kaip bet kuri kita kalba, ji gali sukelti nemažai komunikacijos problemų. Jos nemokantis žmogus gali visiškai nesuprasti, ką jam nori pasakyti tie, kurie yra šalia.
B.Kapusta bando padėti susikalbėti, pasitelkusi meno istorijos užuominas ir šiuolaikinių medijų štampus. O F.Westas tuštumą visuomet stengdavosi užpildyti įvairiais performansais ir universalia muzikos kalba. Neatsitiktinai jo parodos labai dažnai tapdavo vietomis, kuriose buvo atliekami naujausi eksperimentinės muzikos kūriniai.
Kūrė iš pigiausių medžiagų
F.Westas (1947–2012) menu susidomėjo būdamas 20-ies. Studijavo Vienos taikomųjų menų akademijoje.
Jis kūrė ir performansuose naudojo objektus iš pačių paprasčiausių, pigiausių medžiagų. Pradėjęs nuo kamerinių objektų, savo karjeros pabaigoje sukūrė nemažai didelių skulptūrų iš aliuminio, kurių formos priminė populiariąsias „Vienos“ dešreles.
Menininkas buvo nuolatinis prestižinių apžvalginių parodų, tokių kaip „Documenta“ ar garsiausios tarptautinės meno bienalės, dalyvis.
Jo kūrybą pristato žymiausios ir įtakingiausios pasaulio galerijos. Kūrinių yra įsigijusios pagrindinės viešosios meno kolekcijos, tarp jų – Pompidou centras Paryžiuje, Ludwigo muziejus Kelne ar Moderniojo meno muziejus Niujorke.
