2014-ieji paskelbti Oršos mūšio metais. Prieš 500 metų vykęs Oršos mūšis siejamas su viena didžiausių Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės pergalių prieš Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę.
Šia proga šiemet vyks nemažai Oršos mūšio jubiliejui skirtų renginių. Tarkime, rugsėjo 3 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune bus atidaryta paroda „Oršai – 500“. Čia bus pristatyti ir garsaus skulptoriaus Juozo Kalinausko dukters L.Kalinauskaitės Oršos mūšio jubiliejui sukurti sidabriniai medaliai, kurių iš viso bus išleista 99 vienetai, rašo „Lietuvos rytas“.
„Ilgai užtruko medžiagos rinkimas ir komponavimas. Dažniausiai nutinka taip, kad iš kažkur ateina pirma mintis, iškyla pirmas vaizdinys. Jo stengiuosi ir laikytis. Šįkart tai buvo aversas su ginklais – trofėjine kompozicija, o reversą galėjau įsivaizduoti tik su mūšio fragmentu“, – kalbėjo 31 metų L.Kalinauskaitė, studijavusi ne tik Lietuvoje, bet ir Čekijoje, Italijoje.
– Medalį kūrėte apie keturis mėnesius. Gal išduosite, kas buvo sudėtingiausia?
– Bene pati sunkiausia – paskutinė kūrybinio proceso dalis. Ji užtrunka ilgiausiai. Tai smulkių detalių tobulinimas. Jis gali tęstis iki begalybės. Vis atrodo, kad dar šį tą gali pagerinti. Bet taip rizikuoji vieną medalį kurti visą gyvenimą.
– Kaip išsirenkate, kurį mūšio epizodą verta vaizduoti ant medalio?
– Bandau pavaizduoti tai, kas meniniu požiūriu būtų įdomiausia, išraiškingiausia. Išsirenku paprastai – tiesiog ramiai pagalvoju apie mūšio eigą. Kaip viskas atrodė prieš mūšį? Su kokia jėga jis prasidėjo? Kas iš pradžių kyla į kovą – pėstininkai, kavalerija ar lankininkai?
Taip ir šovė mintis, kad priešą puolanti kavalerija – įspūdingiausia akimirka. Argi tai nepatraukliausia akiai?
– Su tėvu jau esate kūrusi reljefą „Žalgirio mūšiui – 600 metų“. Ar medalio Oršos mūšiui kūrimas labai skyrėsi?
– Tematika atrodo panaši, bet darbas labai skyrėsi. Mat Žalgirio mūšiui buvo palikta daugiau erdvės – į jį sudėti keli epizodai, stengtasi parodyti šiokią tokią mūšio eigą, garsųjį apgaulingą Vytauto manevrą. Ant medalio Oršos mūšiui tiek daug įvykių nepavaizduosi.
Tėvas šiuo metu kuria Oršos mūšio sukakčiai skirto medalio savąjį variantą. Jo medalis didesnis, kompozicija labiau panoraminė. Ant mano medalio rasite kavalerijos fragmentą, o ant jo medalio yra ir pėstininkų, patrankininkų, upė, pats Konstantinas Ostrogiškis nuo kalno moja, kur kariams joti.
– Kodėl su tėvu kūrėte atskirus medalius?
– Savąją versiją pradėjau daryti dar praėjusiais metais. Tėvas tuo metu buvo užsivertęs kitais darbais. Bendram darbui jis neturėjo laiko ir net neplanavo kurti medalio Oršos mūšiui.
Kiek vėliau kartu apsilankėme Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vykusiame renginyje, skirtame Oršos mūšio 499 metų minėjimui. Po to renginio jis irgi nusprendė sukurti medalį.
– Pastaruoju metu dirbate prie medalių kolekcijos „Didingoji Lietuva“, kurią sudarys 24 skirtingi medaliai. Kas tai per projektas?
– Darbo pakaks porai metų. Kolekcija jau pradėta leisti, neseniai atidaviau gaminti penktąjį užbaigtą medalio modelį. Iš viso jau yra Mindaugas, Gediminas, Oršos mūšis. Jau spaudžiamas medalis, skirtas knygnešiams atminti. Neseniai baigiau tą, kuriame pavaizduota Lietuva iki krikšto. Vis dar kuriu Vytenio medalį.
Taigi maždaug kiekvieną mėnesį į pasaulį išleidžiu po naują medalį.
„Didingosios Lietuvos“ medalių serijoje tiek daug įdomių temų, kad įkvėpimo dirbtinai nereikia skatinti. Tik dirbk ir norėk. Iš viso esu suplanavusi 8 valdovams, 8 mūšiams ir 8 svarbiausiems Lietuvos istorijos įvykiams skirtus medalius.
Aišku, jau planuoju ir kitas kolekcijas. Tarkime, draugai man vis siūlo įamžinti žymias Lietuvos moteris. Gaila, kad apie jas tiek mažai žmonių yra girdėję.
– Vis dėlto kodėl dažniausiai renkatės istorinę tematiką?
– Nuo vaikystės man buvo įdomu viskas, kas susiję su istorija. Istorija man arčiausiai širdies.
Laisvalaikiu imuosi ir kitų temų – tapau peizažus, portretus, natiurmortus, kokią vieną kitą mitologinę sceną. Bet vis grįžtu prie istorijos.
