J.Vaicekauskas nėra aktyviai parodose dalyvaujantis autorius, fotografuoti pradėjęs dar 1965-aisiais. Paskutinę jo parodą vilniečiai matė lygiai prieš 25 metus. Po keleto dešimtmečių, pasikeitus socialiniam kontekstui, peržvelgiant jo archyvą atsiveria ne visai tradicinis anam laikui visuomenės vaizdavimo būdas - tarp režisuotos fotografijos ir socialinio reportažo, teigiama pranešime spaudai.
Šia paroda Lietuvos fotomenininkų sąjunga įgyvendina siekį savo rengiamose parodose pristatyti bent keletą šiandienos kartai gal jau nežinomų autorių, kurių darbai paskatino Lietuvos fotografijos mokyklos raidą, įsiliejo į bendrą Lietuvos kultūros kontekstą.
J.Vaicekausko fotografiniam braižui būdingos „neapribotos“ panoraminės erdvės ir platumos. 1969-1999 m. autorius važinėdamas po Lietuvą sukūrė ne tik mūsų krašto vaizdų, bet fiksavo ir įvykius, miesto šventes, vaikų bei suaugusiųjų portretus. Jo sutiktas žmogus tarsi artimas autoriui, rodos, tarp jų neįsiterpia fotoaparatas, žvilgsnis dažniausiai tiesus, atviras, o emocija nesuvaidinta.
Fotomenininkas gimė 1939-aisiais Slabadoje, Ukmergės rajone. 1962 m. baigė Vilniaus universiteto Žurnalistikos fakultetą. 1964-1967 m. dirbo Medžiotojų ir žvejų draugijos respublikinėje taryboje, 1968-1973 m. buvo žurnalo „Moksleivis“ fotokorespondentas. 1969 m. su kitais kolegomis įsteigė Lietuvos fotografijos meno draugiją (nuo 1989 m. Lietuvos fotomenininkų sąjunga), Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970 m., garbės narys - nuo 1997 m.
