„Šiai vietai atrinkau darbus galvodama, kad išėjimas anapus visada bus mums paslaptis. Taigi čia – truputis anapusinio švytėjimo“, – sako A.Barysienė.
Krematoriume eksponuojamuose darbuose šviesa gaudyta įvairiais būdais: buvo naudojama dvigubos ekspozicijos technika (fotografuojami du kadrai vienas ant kito), kuri sukuria papildomą ir kartu naują šviesą, taip pat piešiama šviesa tamsoje, fotografuojama vienalęšiu (monokliu) ir „lensbaby“ objektyvais, savitai matančiais šviesą.
„Taip bandžiau parodyti paprasta akimi nematomą, kitokią šviesą – šiek tiek paslaptingą, lyg ir neegzistuojančią, truputį lyg iš kitos dimensijos“, – pasakoja A.Barysienė.
Mėgstanti eksperimentuoti autorė bando spalvotą ir nespalvotą fotografiją, skaitmeną, juostą, nekokybę, manipuliacijas. Tačiau visa tai, anot A. Barysienės, yra tik priemonės, nes svarbiausia – jausmas, nuotaika, mintis. Šviesos žaisme išryškindama detales, autorė sustabdo akimirkos būseną, nuotraukose virstančią prisiminimais, dvelkiančiais ramybe, švelniu ilgesiu, trapiu būties lengvumu.
Pasak „Liečio“ menininkų, nesvarbu, kurioje laiko atkarpoje esame ir kokią begalę skirtingų perspektyvų regime, mus visus jungia ašis.
„Aplink ašį juda visa tikrovė: sukasi galaktikos branduolys, aplink branduolį – žvaigždžių ir ūkų spiečiai, o aplink žvaigždes sukasi planetos. Sukasi ir metai, dienos, valandos. Judėjimas dalija laiką į praeitį, dabartį ir ateitį. Nesiliaujanti laiko tėkmė yra pirminė ir pagrindinė mūsų tikrovės judėjimo priežastis – viskas yra nenutrūkstantis tapsmas, kuriame nėra nė vienos stabilios kruopelytės tikrovės“, – teigia „Lietis“ nariai, pristatydami parodoje 17 mažosios plastikos ir juvelyrikos darbų.
Menininkų naudojamos mūsų protėviams artimos medžiagos – žalvaris, bronza, gintaras ir akmuo – suteikia kūriniams archajiškumo atspalvį, tuo pat metu parodant jų tęstinumo galimybes nuo seniausių laikų iki šių dienų. Mitologiniai skulptūrų ir juvelyrinių dirbinių elementai persmelkia déjà vu įspūdžiu ir giliai įtraukia į protėvių pasaulėvaizdžio gelmę.
Jungtinė menininkų paroda – septintoji krematoriumo erdvėse. Čia jau buvo eksponuoti tapytojų Valentino Ajausko, Giedrės Riškutės-Kariniauskienės ir Ričardo Garbačiausko darbai, keramikas Algimantas Patamsis pristatė autorinę parodą, keramikė Nomeda Marčėnaitė – savo kurtų urnų pirmąją parodą, o menininkas Vaidotas Žukas – keraminius pano.
Meno išraiškos krematoriumo erdvėse neapsiriboja tik daile: čia skambėjo ir moterų vokalinio ansamblio „Eglė“, vadovaujamo Eglės Juozapaitienės, a cappella atliekami kūriniai, Kėdainių muzikos mokyklos mokytojų styginių instrumentų trio, aktorės Linos Bocytės poetiniai skaitymai.
