Iš pirmo žvilgsnio, jo paveikslai – niūrios karikatūros. Ir tik įsigilinęs į maskviečio V.Šulženkos kūrybą pradedi suprasti, kad jo kūriniai – tai tokia negailestinga tiesa kaip skrodimo liudijimas. Iš jo drobių mažomis girtomis ir traiškanotomis akimis žvelgia Nešventoji Rusia, teigia V.Šulženkos kūrybos vertintojai.
V.Šulženkos darbai priskiriami groteskiškojo realizmo stiliui, iš jų sklinda šiurpi socialinė ironija. Gyvenimas šiuolaikinėje Rusijoje vaizduojamas tiksliai ir su smulkiausiomis pasibjaurėjimą ir gailestį tuo pačiu metu sukeliančiomis detalėmis – toks, kaip jį iš tiesų supranta visuomeninė sąmonė.
Paveiksluose užfiksuoti tipažai yra lengvai identifikuojami visų, kurie nors kiek pažįsta gyvenimą Rusijoje. O juose atvaizduotos scenos gali būti preparuojamos ir interpretuojamos įvairiais sluoksniais. Tarkime, paveikslas „Išvietė“: dergti sutūpus į vieną gretą ir nepataikant į skylę – istorinis Rusijos kelias. O pro langą dar ir cerkvelė tolumoje matosi...
Viename interviu žurnalistas dailininko paklausė: „Ar „blogi rusų veidai“ gerai perkami Vakaruose?“
„Daugelį savo paveikslų aš iš tiesų parduodu Amerikoje, tačiau, žinokite, ten kaip tik manoma, kad jie persunkti meile Rusijai! – atsakė V.Šulženka. – O namuose net bičiuliai man sako: „Nemyli tu rusų, Vasia!“ Bet aš, kaip rusas, turiu nenuginčijamą teisę klausti: „O už ką mus mylėti?“ Mes juk blogiausi žmonės pasaulyje – pikti, tingūs, pavydūs!
Pavyzdžiui, amerikietis pasakys: „Mano kaimynas Samas šaunuolis, jam taip sekasi!“ O mūsų kaimietis girtuoklis nekęs ir niekins dirbantį ir prasigyvenusį žmogų. Arba mitas apie plačią rusų sielą... Ji praplatėja tik veikiant ją alkoholiu.“
V.Šulženkos darbai pasklidę po privačias ir muziejų kolekcijas Rusijoje, JAV, Italijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Olandijoje.
