KKKC parodų salėse demonstruojama vaizdo projekcijų galerija - ambicingas autorių užmojis kontrastingai atskleisti šiuolaikinės Rusijos gyvenimą. Tokį, kokio socialinės gerovės šalių piliečiai galbūt ir nepamatys keliaudami turizmo agentūrų siūlomais maršrutais. O jeigu ir pamatytų, kažin ar supras viską ? Juk Rusija nuo seniausių laikų garsėja kaip kupina mįslių ir paslapčių, nenuspėjama, kitų kultūrų atstovams sunkiai atpažįstama ir suvokiama šalis.
Parodoje yra visko - ir žemėn smengančių senų gamyklų, ir kažkada klestėjusių, o dabar merdinčių Kaliningrado srities (buvusieji Rytprūsiai) gyvenviečių. Rodomi kinai, su kuriais Rusija dabar stengiasi susidraugauti, jų pastangos skverbtis į Tolimuosiuos Rytus. Maskvos, Sankt Peterburgo, kitų Rusijos megapolių kultūros ir socialinės tikrovės kontrastai – tik ledkalnio viršūnės, į kurias autoriai atkreipia žiūrovų dėmesį siūlydami pakeliauti mažiau žinomais maršrutais.
„Šiuolaikinio meno formomis perteikta tikrovė veikia sąmonę kaip stiprus emocinis užtaisas, žadina prieštaringų jausmų, verčia mąstyti. Žiūrovai gali apsvaigti nuo vaizdų, bet autoriai gal to ir troško - rodyti kitokią, nenublizgintą Rusiją, pristatyti įvairius regionus – vienu metu europietiškus ir azijietiškus, konservatyvius ir liberalius, vis dar provincialius ir valdomus galios centrų“, - atidarydamas parodą kalbėjo KKKC vadovas ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius.
Kitas parodos kuratorius, jos sumanytojas kaliningradietis menininkas Jevgenijus Umanskis pažymėjo, kad ši paroda – jo ir bendraminčių ilgamečių pastangų rezultatas: „Idėja subrendo siekiant kuo plačiau pristatyti šiuolaikinio Rusijos meno geografiją – nuo Kaliningrado iki pat Vladivostoko. Į projektą įtraukėme aštuonių regionų dailininkus, literatus, menotyrininkus, žurnalistus. Kūrėjų grupės savo darbuose akcentavo aktualiausias socialines ir kultūrines problemas“.
Lakoniškas parodos pavadinimas „9000 km“ iš tikrųjų atspindi Rusijos platybes. Kūrėjų darbai jau eksponuoti Maskvos šiuolaikinio meno centre ir kituose didžiausiuose šios šalies miestuose. Tiesa, Kaliningrado menininkams kol kas dar neužtenka erdvių tokiai parodai. Bet greitai ir jie galės džiaugtis naujomis ekspozicijų patalpomis - 600 kvadratinių metrų ploto salės bus įrengtos centrinėje Kaliningrado dalyje, jau pradėto restauruoti seno vokiško forto pastatuose.
Paskutinysis projekto „Pažink svetimšalį“ akcentas - Lietuvos, Lenkijos bei Kaliningrado srities menininkų Klaipėdoje sukurti kūriniai: garso instaliacijos, vizualieji objektai, kiti intriguojantys atributai, patalpinti viešosiose miesto erdvėse. Kai žiūrovai apžiūrėjo Rusijos menininkų parodą, jiems įteikti žemėlapiai, padėję atrasti senamiestyje išdėliotus kūrinius.
Lenkijos atstovės Ewos Kobylarczyk laikinoji instaliacija „Pasitikti saulėlydžio“ neatpažįstamai pakeitė klaipėdiečiams įprastą Danės krantinės vaizdą prie Biržos tilto - juodo tiulio marškomis apgaubtos metalinės šviestuvų atramos, medžių kamienai, krūmai tarsi primena seniai užmarštin nugrimzdusias ir neatskleistas vietovės paslaptis. Panašios stilistikos kūriniais lenkė papuošė Gdanską ir Kaliningradą - šie miestai jai labai primena Klaipėdą.
Kaliningrado menininkų grupė „San Donato“ metė iššūkį Klaipėdos senamiesčio pastatų fasadus terliojantiems grafitininkams - boluojančią Parodų rūmų sieną papuošė jų sukurtas metalinis QR kodo pavidalo objektas. Smalsuoliai, pasinaudoję mobiliaisiais telefonais, abstraktų geometrinį raštą ant sienos perskaito taip: „Čia galėjo būti jūsų grafitis“.
„Tikiuosi, kad šis darbas vietinius terliotojus galbūt įkvėps šiek tiek įdomesnei ir prasmingesnei veiklai?“, - vylėsi I.Kazakevičius, kuriam, kaip ir daugeliui kitų Klaipėdos senamiestyje veikiančių kultūros ir meno įstaigų šeimininkų, vis sunkiau kovoti su pastatų sienas primityviais piešiniais marginančiais grafitininkais.
Kitas kaliningradietis Danilas Akimovas, modifikuotais garsais atskleidė tai, ko kai kurie atbukę nuo įvairiausių miesto triukšmų gyventojai galbūt jau nebegirdi. Slaptą aparatūrą jis įtaisė lietvamzdyje. Priglaudę prie jo ausį klausytojai išgirsta netikėtų garsų, padal juos gali atpažinti juo supančią erdvę. Kūrinio pavadinimas - „Kintantys garsovaizdžiai“.
Kitas menininkas Danatas Bielkauskas įrodė, kad žinias galima skleisti ne tik šiuolaikiškomis ryšio priemonėmis, kurios dažnai genda, bet ir senais, tačiau patikimai veikiančiais įtaisais. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje jis surentė medinius tabalus - signalinius mušamuosius instrumentus. Jais grodami ritmines kompozicijas klaipėdiečiai galės susisiekti, šauks sueigas, skelbs visokiausias akcijas. D.Bielkausko paraginti žiūrovai išbandė tabalus.
Klaipėdietė Loreta Tallat-Kelpšienė, įkvėpta vaikystės prisiminimų, senamiesčio erdves papuošė lyg kaleidoskope besimainančiomis gintaro gabalėlių instaliacijomis - Sekretai“. Lenkai Michalas Podgorczyk ir Kaja Poberezny Teatro aikštėje, prie Toravos Anikės paminklo, įkurdino pramogų parką ir kvietė praeivius į akciją „Pasisupk su svetimšaliu.“
Per dvejus metus įgyvendintas tarptautinis kultūros mainų projektas „Pažink svetimšalį“ bendrai veiklai suvienijo tris įstaigas: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centrą, Rusijos šiuolaikinio meno centro padalinį Kaliningrade ir Gdansko šiuolaikinio meno centrą „Laznia“.
Trijų šalių kaimynystės ryšius ir partnerystę skatinantį projektą parėmė Europos Sąjunga.
