Kultūros ministro Šarūno Biručio teigimu, apie šį fotografą pastaruoju metu kalbama daug ir tam yra priežastis – intriguoja jo asmenybė, daug klausimų kelia ir kūryba.
„Drąsus, smalsus, charizmatiškas menininkas kūrė tam metui inovatoriškai ir savitai. Be abejo, jo fotografijos asocijuojasi su laisve, kurios tuo metu, 8–9 dešimtmečiais, visi troškome ir visi ieškojome, – šia proga surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Š.Birutis. – Šiandien apie V. Luckų turime kalbėti su tuo pačiu susidomėjimu ir dėl kitų dalykų. Gyvename tokiu laiku, kai ieškome to, kas mus jungia, ugdo mūsų dvasinį pasaulį, o netoli mūsų kovojama už laisvę ir prieš priespaudą. V. Luckaus fotografijos suskamba naujai, nors jos visada buvo neatrastos ir iki galo neaiškios. Jo kūryba ypatingai iškili Lietuvai ir, nebijau pasakyti, kad mes tokio lygio, charizmos menininko dabar neturime“.
Nors iš JAV sugrįžęs V. Luckaus archyvas kol kas įsikurs Šiauliuose, ministras pažymėjo, kad bus dedamos visos pastangos, jog jis sugrįžtų į Vilnių. Nuo 2015-ųjų pradėsiantis veikti V. Luckaus fotografijos centras vykdys lietuvių modernios fotografijos meno tyrimus ir sklaidą. Centro įžanga taps 2013 m. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje surengtos V. Luckaus fotografijos retrospektyvos parodos „Siūlau naują pasaulį“ atidarymas.
„Tai bus pirmoji paroda po muziejaus rekonstrukcijos. Turime šiuolaikines ir modernias saugyklas, atitinkančias mikroklimato reikalavimus, kuriose galime saugoti unikalius mūsų fotomenininkų darbus“, – sako Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.
Anot jo, visuomenė pagaliau subrendo V. Luckaus kūrybos išviešinimui – prie šio projekto dirba daugelis institucijų, kurioms nereikia viena kitos įtikinėti, kad tai būtina daryti.
„Tai yra V. Luckaus grįžimas į apyvartą. Didelė mūsų netektis, kad jis buvo tik saugyklose, o didžiojoje apyvartoje jo trūko“, - pripažįsta Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.
Pasak Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko Gintaro Česonio, visada buvo juntama neteisybė, kad šis menininkas yra tarsi paslaptyje. „Archyvo, kuris iškeliavo iš Lietuvos ir yra šimtu procentų nepajudintas ir išsaugotas, grįžimas buvo išlauktas momentas. Pats laikas Vitui sugrįžti į mūsų gyvenimus, sugrąžinti mums atmintį“, – teigia G. Česonis.
Konceptualiosios fotografijos pradininku Lietuvoje laikomas V.Luckus pradėjo nuo reportažinės fotografijos ir pasiliko jai ištikimas savo meniniuose ieškojimuose.
V. Luckus gimė 1943 m. Kaune, mirė 1987 m. pavasarį Vilniuje. 1950–1961 m. Kauno meno mokykloje mokėsi tapybos. Fotografuoti pradėjo 1956 m., dirbo žurnaluose. 1963 m. įstojo į Kauno fotografų klubą, buvo jo pirmininkas. Nuo 1970 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys.
Pasak tyrinėtojų, daugelyje V. Luckaus fotografijų ciklų, siekiančių vien konceptualaus tikslo, medžiaga paimta iš paties gyvenimo, o jų herojai – valstiečiai, miesto vaikai, atsitiktiniai gatvės praeiviai. Būdingi ir tęstinių ciklų pavadinimai - „Giminės“, „Įspūdžiai“, „Kolegos“, „Mimai“, „Portretas stambiu planu“ ir kt.
Fotografijos meistro talento žymė yra likusi ir jo reportažuose, portretuose, siurrealistinėje fotografijoje. Priklausydamas Lietuvos fotografijos mokyklos kūrėjų kartai, jis sugebėjo organiškai sujungti du visiškai priešingus pradus: tikroviškiausią dokumentą ir drąsiausią išmonę.
Fotomenininkas spėjo surengti tik kelias personalines parodas Maskvoje, Taline ir Kijeve. 1985 m. jo darbų rinkinys parodytas tuometiniuose Vilniaus dailės parodų rūmuose (dabar Šiuolaikinio meno centras), taip pat 1987 m. V. Luckus yra dalyvavęs ir 1969 m. devynių Lietuvos fotografų parodoje Maskvoje. Vilniuje surengtos ir pomirtinės V. Luckaus kūrybos parodos.
Antradienį visuomenei bus pristatyta dviejų tomų monografija „Vitas Luckus. Biografija. Kūryba“ (sud. Margarita Matulytė, Tatjana Luckienė-Aldag). Knygoje pateikiama visapusiška V. Luckaus kūrybos ir biografijos studija, kurią lydi albumas, pirmą kartą Lietuvos fotografijos istorijoje atskleidžiantis plačią fotografo idėjų ir raiškos panoramą.
Trečiadienį ir ketvirtadienį vyksianti nacionalinė mokslinė konferencija skirta istorinių lūžių, politinių diktatų, konfliktų bei perversmų metais kūrusių asmenybių pasaulėjautos, pasaulėžiūros, pilietinės pozicijos bei etinės laikysenos klausimams, taip pat posovietinėje visuomenėje iškylančioms kultūros problemoms aptarti.
