Maldyno paveikslėliuose – šeimos ir šalies istorijos ženklai

Tarpukariu prarasto Vilniaus ir vilties jį atgauti vaizdinę metaforą galime rasti delno dydžio paveikslėlyje su motina ir vaikeliu, tiesiančiu ranką į kylančią už demarkacinės ribos Aušros Vartų Mariją.

Maldyno paveikslėliai naudojami kaip žymekliai ir maldaknygės puošmena su maldele kitoje paveikslėlio pusėje.<br>Organizatorių nuotr.
Maldyno paveikslėliai naudojami kaip žymekliai ir maldaknygės puošmena su maldele kitoje paveikslėlio pusėje.<br>Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Rūta Mikšionienė („Sostinė“)

Nov 22, 2014, 5:00 AM, atnaujinta Jan 20, 2018, 9:43 PM

Tai vienas parodos „Abrozdėliai. Iš kunigo Mozės Mitkevičiaus rinkinio“, surengtos Bažnytinio paveldo muziejuje, eksponatų.

Nedidukai šventųjų paveikslėliai mamų ar senelių maldaknygėse – dažno mūsų vaikystės dalis. Ir vienintelė vieta, kurioje jų buvo galima rasti, – tai nuo skaitymo suplonėję ir nuo laiko parudavę knygų puslapiai su litanijomis ir giesmėmis.

Todėl tuos lapelius keista ir neįprasta matyti parodoje. Tarsi kam nors pro petį skaitytum seniai rašytą dienoraštį.

Šie paveikslėliai naudojami ir kaip knygos žymekliai, ir kaip maldaknygės puošmena, mobilioji iliustracija su trumpa malda kitoje pusėje.

Tokio paveikslėlio paskirtis – asmeninė maldos preliudija. Tačiau nemažai jų mena ir labai asmeninius įvykius, nes buvo dovanoti Pirmosios komunijos dieną, didžiųjų katalikiškų ir asmeninių švenčių progomis.

Žinoma, kad jau XIV amžiaus pirmojoje pusėje vokiečių moterų vienuolių sukurti, kūdikėlį Jėzų vaizduojantys paveikslėliai plito kaip naujamečiai sveikinimai. Tačiau labiausiai jie išpopuliarėjo XIX amžiuje, kai atsirado galimybė spausdinti didelius jų tiražus.

Nebrangūs ir puošnūs šventųjų globėjų atvaizdai ar malonėmis garsėjančių paveikslų reprodukcijos tapo ir maldaknygės iliustracijomis, ir artimųjų dėmesio ženklais.

Nors kunigo M.Mitkevičiaus rinkinys nėra pats gausiausias Lietuvoje, jame galima pamatyti svarbiausių XIX a. ir XX a. pirmosios pusės Europos ir Lietuvos paveikslėlių leidėjų produkciją.

Taigi ir populiariausius jų siužetus, puošybos madas, ir vairias gamybos technikas.

Parodoje ryškūs ir šalies istorijos akcentai. Apie juos byloja jau minėti  XX a. ketvirtajame dešimtmetyje išpopuliarėję  paveikslėliai su Aušros Vartų Marija už demarkacinės ribos. Šią dailininko Vaclovo Kostiuškos sukurtą prarasto Vilniaus metaforą papildydavo kitoje paveikslėlio pusėje atspausdinta tarpukariu pamėgta Maironio giesmė Šv. Aušros Vartų Marijai.

Yra ir  Antrąjį pasaulinį karą menančių dokumentų – paveikslėlių su ranka įrašytais žodžiais, perteikiančiais karo išgyvenimus ir viltį.

Pasak parodos rengėjų, iš pirmo žvilgsnio daugelis paveikslėlių gali pasirodyti sentimentalūs, naivūs, ir net kičiniai. Tačiau įsižiūrėjus, perskaičius juos lydinčias Biblijos citatas, maldas, ranka rašytus įrašus, plūsteli nuoširdumo banga, atnešanti meile grįsto tikėjimo pajautą.

Paroda „Abrozdėliai. Iš kunigo Mozės Mitkevičiaus rinkinio“ Bažnytinio paveldo muziejuje veiks iki  kovo 7 dienos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.