Po Antrojo pasaulinio karo Japonija buvo sutriuškinta ir nuniokota šalis, tačiau maždaug per 20 metų jos visuomenė, ekonomika ir kultūrinis gyvenimas patyrė daugybę pokyčių.
Nelengva tiksliai nubrėžti pokario periodo ribas, todėl atsižvelgiant į parodos specifiką pasirinktas periodas nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, 1945-ųjų, iki 1964-aisiais vykusių Tokijo Olimpinių žaidynių, kai pradėjo važinėti greitieji traukiniai „šinkansenai“, o vyriausybės planas padvigubinti įplaukas į šalies biudžetą pakėlė žmonių pragyvenimo lygį.
Būtent šį laikotarpį ir pristato 11 menininkų, kurių darbuose vaizduojami visuomenės pokyčiai. Šios fotografijos reikšmingos ne tik dėl savo meninės vertės, bet yra ir įstabus istorinių įvykių atspindys.
Parodoje pristatomos 123 juodai baltos fotografijos, atspindinčios neramų pokario laikotarpį. Autorių darbai suskirstyti į tris dalis: „Karo pasėkmės“, „Tarp tradicijų ir modernybės“ bei „Naujosios Japonijos link“. Iš pažiūros atsitiktinai suskirstyti darbai, neatsižvelgiant į chronologiją ar autorių, ryškiai atskleidžia svarbiausius to meto aspektus.
Ši paroda, išskirtinai eksponuojama tik užsienio galerijose, buvo sudaryta jauno Japonijos fotografijos istorijos tyrinėtojo, šiuo metu gyvenančio Paryžiuje Marco Feustelio bei japoniškosios versijos „Japonija: autoportretai, fotografijos iš 1945–1964 metų“ redaktoriaus Tsuguo Tados. Parodoje atsispindi užsieniečio, kuris niekada tiesiogiai nepatyrė gyvenimo pokarinėje Japonijoje, pasaulėžiūra.
Eksponuojami Yasuhiro Ishimoto, Kikuji Kawados, Ihei Kimuros, Takeyoshi Tanumos, Shomei Tomatsu, Keno Domono, Shigeichi Nagano, Ikko Naraharos ir kitų autorių kūriniai.
Kiekvienas šių menininkų turėjo savo stilių, tačiau visi jie atliko reikšmingą darbą, įamžindami savo laikmečio istoriją. Parodos lankytojai pajus nepaprastą galią ir grožį, sklindantį iš eksponuojamų fotografijų, kurios atspindi pokarinės Japonijos visuomenę.
Paroda veiks iki kitų metų sausio 4 dienos.
