Jūros vilkai žavėjosi skulptūra
Pastebėję, kad vieninteliame šalies uostamiestyje stinga marinistinės dvasios meno kūrinių, LAJM pedagogai ir būsimieji jūros darbininkai ištaisė šią klaidą: mokyklos pastangomis ir lėšomis prie Biržos tilto atsirado bronzinė undinėlė – legendomis apgaubta mistinė būtybė, ne visada gerai sutarianti su žmonėmis, ypač su jūrininkais, kurie dažnai be leidimo braunasi į svetimas valdas.
Nubloškęs drobulę nuo skulptūros Klaipėdos meras liberalas Vytautas Grubliauskas net aiktelėjo išvydęs grakščias undinėlės kūno linijas ir apvalumus. Politikui padėjęs atidengti meno kūrinį LAJM direktorius, profesorius Viktoras Senčila atkreipė žiūrovų dėmesį, jog lietuvių mitologijos motyvais sukurta undinėlė – nepanaši į kitas šias vandenų būtybes vaizduojančias skulptūras.
Atidengus erotika šiek tiek dvelkiančią skulptūrą, iškilmėse dalyvavę profesionalūs jūrininkai džiaugėsi, kad vienintelio Lietuvos uostamiesčio centre pagaliau atsirado prasmingas marinistikos akcentas. „Undinėlės neplaukia ten, kur gyvena ištižę vyrai. Jas labiausiai vilioja tvirti ir narsūs žmonės, susieję savo gyvenimą su jūra, nebijantys leistis į šėlstančius vandenynus“, - undinių ir miestų santykius apibrėžė klaipėdietis tolimojo plaukiojimo kapitonas Sigitas Šileris.
Uodegą nusagstė litų monetomis
Skulptūros autorius klaipėdietis menininkas Klaudijus Pūdymas tikisi, kad jo kūrinys trauks turistus, jaunavedžius: „Dirbdamas tariausi su etnologu Libertu Klimka, kuris patikino, kad undinės ne tik šaiposi iš jūrininkų, ypač jaunesnių, mėgina juos įvilioti į spąstus, bet kartais ir maloniai bendrauja su žmonėmis. Baltalytį žvejo sūnų Kąstytį pamilusi lietuviška undinė Jūratė netgi tapo jo išrinktąja. Tiesa, ši istorija baigėsi liūdnokai – užsirūstinęs Perkūnas sugriovė gintaro rūmus Baltijos dugne, kur gyveno įsimylėjėlių pora“.
K.Pūdymas undinėlės ranką apvijo bronziniu žalčiuku - vaisingumo simboliu, kad jį paglosčiusios moterys greičiau susilauktų vaikų. Prietaringiems vyrams skulptorius rekomenduoja palytėti kitas figūrinės kompozicijos vietas. Mistinė būtybė prie Biržos tilto įsitaisė ant ažūrinio žvejų tinklą primenančio nerūdijančio plieno suoliuko. Įspūdingą undinėlės uodegą K.Pūdymas, regis, specialiai nusagstė žvynais, primenančiais vieno lito nominalo monetas.
„Šiandien lietuviški litai baigia savo gyvenimą - bus išimti apyvartos. Kurdamas undinėlę pagalvojau, kad verta įamžinti ir šį istorinį įvykį“, - kalbėjo Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos sumanymą įgyvendinęs skulptorius.
Iš pradžių undinėlę norėta įkurdinti uostamiesčio centre - Martyno Mažvydo pėsčiųjų alėjoje, ant akmeninio suolo. Kitus ten esančius suoliukus Klaipėdos pramonininkų asociacijos iniciatyva jau papuošė nedidelės figūrinės ir dekoratyvinės skulptūros - įmonių, visuomeninių organizacijų, net ir privačių asmenų dovanos Klaipėdai.
Kunkuliavo aistros dėl vietos
Mintis pastatyti undinėlės skulptūrą pėsčiųjų alėjoje sujaudino architektus ir urbanistus - idėjos sumanytojai sulaukė tiek įvairių nuomonių ir pastabų, kad jiems svaigo galva. Supeikę ir siūlomą vietą, ir kūrinio išvaizdą ekspertai nepamiršo ir mitologinio aspekto – esą undinės, net ir bronzinės, nesėdi krantinėse ant suoliukų, nesileidžia fotografuojamos smalsuolių.
Vėliau imta svarstyti, ar išvis verta tokias būtybes įsileisti į viešąsias erdves? Šėliodamos vandens telkiniuose undinės kartais įsipainioja į žvejų tinklus, drąsesnės inkarų virvėmis įsliuogia į laivų denius, tačiau išlipti į krantą ir ten užmegzti glaudesnes pažintis su žmonėmis jos vengia.
Mitologijos žinovai įrodinėjo, kad undinės visada laikosi arčiau vandens, kad žmonių pabaidytos arba supykusios galėtų nerti atgal į savo gimtąją stichiją. Pasirodžiusios pajūryje šios būtybės dėl savo išskirtinės kūno sandaros ir kitokių priežasčių nenurėplios iki gyvenamųjų vietovių net ir labai to norėdamos.
Tinkamiausia vieta K.Pūdymo sukurtai 160 centimetrų aukščio ir 180 centimetrų pločio skulptūrinei kompozicijai "Undinėlė" pripažinta betono aikštelė šalia Biržos tilto, kuria naudojasi meškeriotojai.
Varžovė Kopenhagos undinėlei?
„Įvertinome net penkis įvairius skulptūros modelius. Vėliau patys architektai siūlė undinėlę patraukti arčiau vandens. Laiptais nusileidę prie upės žmonės gali iš arčiau apžiūrėti skulptūrą, nusifotografuoti atminčiai. Džiaugiamės, kad pavyko įgyvendinti visus sumanymus“, - vingiuotą kelią nuo idėjos iki galutinio projekto prisiminė LAJM vadovas V.Senčila.
„Atrasta puiki vieta mano darbui - iš viršaus skulptūrą matys Biržos tiltu žingsniuojantys praeiviai. Ji atsiveria ir nuo krantinės, pastebima iš kito upės kranto. Undinėlę specialiai įkurdinau ant suoliuko, kad žmonės galėtų prisėsti šalia, įsiamžinti. Meno kūrinys prie pat vandens niekam netrukdo, neužgožia upės, krantinių panoramos, - tvirtino K.Pūdymas.
Ar klaipėdietiška undinėlė sulauks tiek daug dėmesio, simpatijų kaip Kopenhagos centre ant pilko akmens sėdinti įžymioji jos gentainė, pažįstama visam pasauliui? Tiesa, žmonės prie jos prieiti negali, nes ši skulptūra stovi vandenyje. K.Pūdymas nesiryžo spėlioti: "Pagyvensime ir pamatysime, kaip bus. Danijos sostinėje pastatyta undinėlė primena garsios Christiano Anderseno pasakos heroję - apsvaiginta meilės princui ji norėjo pavirsti žmogumi. O mano darbas yra lietuviškos tematikos - mėginau žaismingai perteikti mūsų mitus, legendas, kitaip pažvelgti į santykius su šiomis vandenų būtybėmis.
Kitokios sakmės, padavimai - kitokia ir meno kūrinių išvaizda. Kūrėjas ir mecenatai tikisi, kad prie senojo Biržos tilto išnirusi undinėlė bus patraukli, visiems prieinama, žadins malonias emocijas ir miesto gyventojams, ir turistams.
