Lankytojai netrukus vėl turės galimybę grožėtis XVII a. nežinomo dailininko nutapytu Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero Vazos portretu bei XVI a. pradžioje Prancūzijoje vilnos ir šilko siūlais austu gobelenu „Aleksandras Didysis ir Kleito nužudymas“.
Darbai truko beveik metus
„Konservuoti ir restauruoti Valdovų rūmų muziejui priklausančias vertybes nuspręsta, pastebėjus, kad jų būklė yra patenkinama, ir šiam tikslui pagal muziejaus pateiktą paraišką gavus Lietuvos kultūros tarybos paramą“, – pasakojo Valdovų rūmų muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjas Dalius Avižinis.
Istorinių vertybių atnaujinimo procesas Dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre truko apie metus. XVII a. paveikslą restauravo tapybos restauravimo ekspertas Algimantas Vaineikis, o XVI a. gobeleną – tekstilės restauravimo ekspertė Elena Mazūraitė, restauravimo technologės Laima Grabauskaitė ir Rūta Butkevičiūtė bei restauravimo technologijų ekspertė Janina Lukšėnienė.
Bendra atliktų darbų vertė – 7385,31 euro (25 500 litų). Daugiau kaip trečdalį šios sumos – 2896,20 euro (10 000 litų) – skyrė Lietuvos kultūros taryba.
Paaiškėjo naujų detalių
XVII a. nežinomo autoriaus nutapytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus J. K. Vazos portretas į Valdovų rūmų muziejaus rinkinius pateko dar 2009 metais. Jį dovanojo šviesios atminties kanauninkas doc. teol. dr. Algimantas Vincas Kajackas, suradęs paveikslą Balbieriškyje, Prienų rajone – juo buvo uždengtas kubilas su grūdais.
Anot dailėtyrininkės Marijos Matušakaitės, šis paveikslas galėjo priklausyti grafui Gotthardui Wilhelmui von Buttlarui (1600-1660).
Kol kas dar nėra visiškai aišku, koks tapytojas sukūrė J. K. Vazos portretą. Menotyrininkės Laimos Šinkūnaitės nuomone, portreto autorius galėjo būti olandų kilmės dailininkas Peteris Dankersas. Tačiau neatmestina galimybė, kad portretas sukurtas kito žymaus Gdansko dailininko Danielio Schultzo aplinkoje.
Rastas paveikslas buvo prastos būklės, vėliau konservuotas ir rodytas vienoje Valdovų rūmų muziejaus nuolatinių ekspozicijų. Praėjusiais metais įvertinę jo būklę restauratoriai konstatavo, kad paveikslas buvo dubliuotas nauja drobe, tačiau tai padaryta naudojant netinkamas medžiagas ir neprofesionaliai – portretas daugelyje vietų buvo naujai užtapytas, paviršiuje buvo matoma įskilimų.
Nuspręsta atlikti būtinus jo konservavimo ir restauravimo darbus, o jų metu paaiškėjo naujų įdomių detalių. Tyrimai parodė, kad paveiksle trūksta nemažai autentiškų dalių, tačiau nuėmus originalią drobę aptiktas lotyniškas įrašas, rodantis, kad portrete vaizduojamas būtent šis valdovas.
Pasak 30 metų patirtį restauravimo srityje turinčio A. Vaineikio, šis Lietuvos ir Lenkijos valdovo portretas galėjo būti didesnės portretų galerijos dalis. Mat XVII amžiuje didikai mėgo savo dvaruose turėti to meto valdovų portretus.
Audinį ištyrė ir išvalė
Kitas konservuotas ir restauruotas eksponatas – gobelenas „Aleksandras Didysis ir Kleito nužudymas“ – įsigytas 2013 m. antikvariate Londone. Ši vertybė taip pat buvo įvertinta restauratorių bei laukė eilės, kol bus konservuota ir restauruota.
Prano Gudyno restauravimo centro specialistai atliko gobeleno siūlų ir pamušalo audinio morfologinius ir mikrocheminius tyrimus, patikrino siūlų bei pamušalo audinio tvarumą, išvalė dulkes ir specialiu tirpalu išplovė audinį, taip pat papildomai apretavo natūralaus vaško lanolino emulsija, kuri audinį saugo nuo išsausėjimo. Vėliau buvo sutvirtinti nedideli audinio įplyšimai, ištaisytos per ankstesnius restauravimus padarytos klaidos.
Atnaujintas Valdovų rūmų muziejaus vertybes lankytojai netrukus vėl pamatys atkurtų istorinių reprezentacinių interjerų ekspozicijoje: XVI a. gobelenas „Aleksandras Didysis ir Kleito nužudymas“, kaip ir anksčiau, puoš Gotikinę antikamerą, o J. K. Vazos portretas – Barokinį prancūziškąjį kabinetą.
