Gegužės 9 dieną atidaromos Venecijos bienalės tema – „Visos pasaulio ateitys“. Pagrindinę bienalės parodą kuruoja gerai žinomas tarptautinis kuratorius Okwui Enwezor, o visoje Venecijoje išsibarsčiusiuose nacionaliniuose paviljonuose savo menininkus pristatys per 80 valstybių.
„Mus supantys ir ribojantys lūžiai kiekviename globalaus peizažo kampelyje šiandien primena apie greitai nykstančias praeities katastrofų liekanas. Kaip galime dabarties laikų nerimą apčiuopti, suvokti, ištyrinėti ir išreikšti?“ – klausia Venecijos bienalės kuratorius Okwui Enwezor.
Menininko D.Liškevičiaus projektas, kurio dalis Lietuvos meno publikai jau žinoma kaip „Muziejus“, šį pavasarį patirs dar vieną transformaciją. Jo premjera buvo Nacionalinėje dailės galerijoje, vėliau atsirado „Muziejaus“ knyga, o gegužės mėnesį jis bus pristatytas svarbiausiame Europos meno renginyje – Venecijos bienalėje.
D. Liškevičiaus „Muziejus“ pristato daugiasluoksnes sovietinių protestų istorijas, perpintas autobiografinėmis detalėmis ir šiuolaikiniais meno kūriniais. Pasak Lietuvos paviljono kuratoriaus Vytauto Michelkevičiaus, „šiandienėje politinėje situacijoje, pripildytoje Rytų ir Vakarų vertybių bei nacionalinių ir kultūrinių konfliktų, „Muziejus" tarsi laiko mašina įtikinančiai primena, kokioje priespaudoje visai neseniai buvo okupuotos Lietuvos kūrėjai ir kokia trapi gali būti kūrėjo laisvė šiandien.“
Venecijoje „Muziejus“ iškelia mažos valstybės istoriją bei asmenines menininko istorijas į tarptautinį lygmenį. Jis tampa tarsi globalių problemų modeliu, analizuojančiu kūrėjo laisvę politinio režimo priespaudoje.
„Mums tai buvo didelis iššūkis, nes tokiuose pasaulinio lygio meno renginiuose kaip Venecijos bienalė susiduriame su „kultūrinio vertimo“ problema; ne visada iki galo aišku ar pavyks paaiškinti kontekstą, idėjas ir kūrinio subtilybes. Kyla pavojus, kad sovietiniai daiktai gali tapti egzotikos ir nostalgijos objektu vakarų žiūrovui, kuris nematys juose traumos aspekto.
Juk daugumai vakariečių atrodo, kad kūrėjo (tuo pačiu ir žodžio) laisvės problema jau senai išspręsta ir nebeaktuali, tačiau tiek „Muziejus“, tiek šiandien vykstantys pasauliniai konfliktai rodo, kad taip nėra. Lietuvos „Muziejaus“ keliami klausimai šių dienų konfliktų fone skamba ypač aktualiai“, – pabrėžia V. Michelkevičius.
Lietuvos paviljonas įsikurs įspūdingų rūmų – Palazzo Zenobio – sode, senove alsuojančiame pastate. Šalia jo – atsipūsti nuo Venecijos šurmulio ir pasimėgauti menu kviečianti pievelė. Anksčiau šioje vietoje buvo įsikūręs Islandijos paviljonas.
Tinkamos erdvės paviljono kuratoriai ieškojo gerą pusmetį, du kartus buvo nuvykę į Veneciją apžiūrėti jiems siūlomų erdvių.
Dainius Liškevičius sakė, kad surasta erdvė tiesiogiai atspindi „Muziejaus“ dvasią, nes tai atskiras pastatas, kuriame „Muziejus“ gali būti įsteigiamas ir atidaromas kaip nepriklausoma, ne kokios nors organizacijos, o menininko sukonstruota institucija.
Pasak Lietuvos paviljono kuratoriaus V.Michelkevičiaus, iš pradžių buvo norima įsikurti pagrindinėje bienalės erdvėje – miesto sode „Giardini“, kur nuo seno stovi daugelio šalių paviljonai. Vėliau svarstyta idėja suformuoti savą erdvę kuriame nors Venecijos muziejuje. Tačiau buvo nuspręsta įsteigti ir atidaryti D.Liškevičiaus „Muziejų“ atskirame pastate, kuris Venecijos bienalės metu taps Lietuvos paviljonu.
„Atskiras pastatas nacionaliniam paviljonui – didžiausia daugelio šalių svajonė. Bet Venecijoje sunku rasti tokią kamerinę erdvę, todėl paviljonai dažniausiai glaudžiasi dideliuose pastatuose. Nuošalyje nuo turistų pramintų takų esantis Palazzo Zenobio sodas bienalės lankytojams leis atsikvėpti ir įsigilinti į „Muziejaus“ problematiką. Čia užsukus galima bus pasijusti laukiamu svečiu, kurį į muziejų palydės specialiai parinkti gidai“, – sakė kuratorius.
Projektą „Muziejus" tarptautinei meno bendruomenei 56-ojoje Venecijos bienalėje pristatys Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos komanda – projekto komisaras ir kuratorius dr. Vytautas Michelkevičius, antroji komisarė Rasa Antanavičiūtė ir prodiuserė Daina Pupkevičiūtė.
Nuo 1895 m. kas dvejus metus rengiama tarptautinė Venecijos bienalė laikoma prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje. Lietuva Venecijos bienalėje dalyvauja devintą kartą, nuo 1999 m.
Pirmą kartą D. Liškevičiaus meno projektas „Muziejus“ eksponuotas Nacionalinėje dailės galerijoje ir Šiuolaikinio meno centre 2012 m. Vėlesnės jo versijos rodytos 2013 m. Leipcigo šiuolaikinio meno muziejuje Vokietijoje ir 2014 m. Bielio PasquArt meno centre Šveicarijoje. 2013 m. buvo išleista ir „Muziejų“ pristatanti knyga.
Parengė Rūta Mikšionienė
