Kiek Kaune yra paminklų, skirtų mūsų gimdytojoms, kaip atrodo skulptūros ir jų prieigos? Dauguma miestiečių vargu ar tai žino. Tačiau paminklai motinystės tema gana gerai prižiūrėti.
Kalbinti kauniečiai tikino, kad kai kurios skulptūros motinystės tema jiems patinka, tačiau mažai kas žinojo jų pavadinimus ir autorius. Kiti paminklai motinoms stovi vieniši ir laukia praeivių dėmesio.
O štai apie tėvui skirtus paminklus niekas nėra girdėjęs.
Ligoniams gerina nuotaiką
Bene geriausiai motinystės temą atspindi Kauno klinikose, prie Akušerijos ir ginekologijos klinikos, stovinti skulptūra – motina, ant rankų laikanti kūdikį.
Tai 1973 metais skulptorės Jadvygos Mozuraitės-Klemkienės sukurtas darbas „Motina ir vaikas“.
Klinikoje besilankančios moterys patenkintos, kad gali pasigrožėti paminklu, jį supančia prižiūrėta veja ir greta esančiu baseinu.
Paminklas džiugina ir čia besimokančias būsimas medikes bei mamas. Kauno sveikatos mokslų universitete sutiktos studentės Neringa Mikluišaitė ir Vaiva Adomonytė sakė, kad kaskart eidamos pro paminklą pagalvoja ne tik apie savo profesiją, bet ir būsimą motinystę.
„Mums labai patinka, kaip sutvarkytas šis klinikų kampelis. Čia lankosi sveikatos problemų turintys žmonės. Todėl skulptūra bent šiek tiek praskaidrina nuotaiką, o ir apie motinystę priverčia pagalvoti“, – kalbėjo merginos.
Žadina vaikų smalsumą
Dar vienas paminklas, kurį kasdien apžiūrinėja šimtai kauniečių, stovi Draugystės parke. Tai 1973 metais skulptoriaus Broniaus Zalenco sukurta skulptūrinė kompozicija „Švelnumas“.
Su vaikais parke žaidusi Rita Daugėlienė pasakojo, kad ši vieta – tikra vaikų ir motinų karalystė.
„Čia kasdien susirenka pulkai vaikų su mamomis. Tai – šeimų poilsio vieta. Puikus jos akcentas yra skulptūra, tik apie ją daugiau nieko nežinau“, – sakė moteris.
Su dvynėmis dukterimis greta skulptūros besisukinėjanti Jolita Sprindžiūnienė pasakojo, kad parke vaikštinėdavo ir su vyresniu sūnumi.
„Tada skulptūrą apžiūrinėdavome. Vaikams įdomu matyti didžiulį motinos ir vaiko atvaizdą. Manau, kad kai dukros paaugs, joms taip pat patiks čia žaisti. Tuo labiau kad ir paminklas, ir visas parkas prižiūrimas“, – sakė moteris.
Prisimena per sukaktis
Kaune pagerbtos ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę motinos. Joms skirtas paminklas Ramybės parke iškilo 2010 metais. Žalvarinio kūrinio autoriai – skulptorius Vidmantas Gylikis, architektai Jonas Anuškevičius ir Vytenis Izokaitis.
Paminklas ir jo aplinka prižiūrimi. Greta pasodinti jauni medžiai.
Ant gatvės žibinto kabantis užrašas įspėja, kad teritorija stebima vaizdo kameromis.
Tačiau paminklą kauniečiai prisimena paminėdami liūdnas Lietuvos istorijos datas.
Kasdien einant pro skulptūrą retai galima pamatyti žmonių, kurie sėdėtų ant greta skulptūros esančio suolo ar atneštų prie jos gėlių.
Paminklu domisi retai
Dar vienas patriotinis paminklas, skirtas Motinai Tėvynei, stovi Aukštuosiuose Šančiuose esančiose Lietuvos karių kapinėse.
Monumentalaus paminklo autoriai – skulptorius Konstantinas Bogdanas ir architektas Vladas Mačys. Paminklas ir jo aplinka taip pat prižiūrėti ir laukia lankytojų.
Šiuos kapus prižiūrinčios įmonės administratorė Irina Kaštakanovienė sakė, kad sulaukia vienos kitos grupės darželinukų bei moksleivių, išsiruošusių į ekskursiją.
Istorine vieta ir joje esančiais paminklais suaugę kauniečiai domisi retai.
Mano, jog mieste reikėtų ir skulptūros tėvui
Robertas Antinis
Skulptorius
„Paminklų motinystės tema Kaune yra ir daugiau. Štai Taikos prospekte stovi mano tėvo Roberto Antinio 1975 metais sukurta skulptūra „Vaikai skaito knygą“. Kurdamas jas tėvas pasakojo, kad galvojo apie pagarbą motinai.
Dar dvi skulptūros ta pačia tema stovi V.Putvinskio gatvėje prie Menininkų namų. Viena jų taip pat tėvo, kita – abiejų mūsų bendras darbas.
Motinystės tema svarbi daugeliui skulptorių, nes kelia gražiausius jausmus. Nors motinos dieną buvome primiršę, tradiciją gimdytojas gerbti kuriant meno kūrinius neišnyko.
O štai kad Kaune būtų paminklų, skirtų tėvui pagerbti, neteko girdėti. Galima būtų pajuokauti, kad tai – tikra diskriminacija. Būtų puiku, jei tokia skulptūra mieste atsirastų.
Svarbiausia, kad ji būtų originali, nebanali.“
