Gatvės muzikos diena ir į muziejus įsiveržė daugybe koncertų, vaikų laukė pačios įvairiausios kūrybinės dirbtuvės, visi norintys galėjo išbandyti jėgas protų mūšiuose ir orientaciniuose žaidimuose.
Nacionalinėje galerijoje pristatoma vieno garsiausių sovietmečio tapytojų Vinco Kisarausko kūryba ir menininko gyvenimo dokumentika iš šeimos archyvų domino ne tik vyresnės kartos, bet ir gerokai jaunesnius lankytojus. O mažiausi parodų žiūrovai ne tik smalsiai apžiūrinėjo paveikslus, bet ir piešė sukritę ant grindų prie didžiulių popieriaus lapų.
Vilniaus publiką viliojo ir Vytauto Kasiulio muziejuje pristatomo žinomo išeivijos menininko, tapytojo, grafiko ir scenografo Alfonso Dargio moderniai archainės formos, ir Vilniaus paveikslų galerijoje skambantys šimtmetį mininčio tapytojo Algirdo Petrulio spalvų pustoniai.
Taikomosios dailės muziejuje netrūko besidominčių įvairių šimtmečių mada (iš mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos) ir išsamia lietuviškos tekstilės retrospektyva.
Teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemelis tradiciškai priglaudė visus tuos, kurie norėjo po vakarop pragiedrėjusiu dangumi pasidalinti muziejiniais ir muzikiniais įspūdžiais.
Tačiau naktinėtojus domino ne tik paveldo lobiai, bet ir šiuolaikinių kūrėjų darbai. Per porą pirmųjų nemokamo lankymo valandų Šiuolaikinio meno centro parodas apžiūrėjo daugiau nei du tūkstančiai žmonių.
Valdovų rūmai vėl maloniai stebino publiką kokybiškų ekskursijų ir įdomių paskaitų gausa. Žemutinės pilies kieme įsižiebė ir Muziejų nakties pabaigą pranašaujanti šviesos ir garso instaliacija „Pažadinta legenda. Šventaragio slėnis“.
Tačiau ir šį kartą Muziejų naktis sostinėje oficialiai baigėsi dar prieš vidurnaktį, nors miesto gatvėse netrūko žmonių. Galima tik pasvajoti, kad po kelių metų Vilniuje, kaip daugelyje kitų Europos sostinių, muziejų lobiais galima bus mėgautis iki paryčių.
