Jis buvo pirmasis menininkas iš Vakarų, nepabijojęs susikrauti savo paveikslų ant senuko „Volvo“ stogo, persikelti iš Stokholmo į Taliną, nelegaliai pravažiuoti muitines ir atsirasti Kaune. Šis jo žygis tais laikais daugeliui lietuvių atrodė lyg laisvės simbolis.
Parodos autorius pamena, kaip prieš ketvirtį amžiaus jo parodos lankytojams viskas buvo įdomu, o įdomiausia – kaip jis tapo žinomu Švedijos menininku? Atsakymas į šį klausimą ir dabar nėra toks paprastas, tuo labiau, kad jis net gimęs ne Švedijoje, o Suomijoje...
„Atradau savo stilių, kurį sugebėjau išlaikyti, nepaisant laiko tėkmės, daugelį metų. Norint būti įdomiu kūrėju, kiekvienas darbas turi būti ypač asmeniškas, atspindėti vidinius išgyvenimus ir būsenas. Stengiuosi puoselėti savo stilių – bekompromisį ir individualų, parodantį mano žvilgsnį ir požiūrį į aplinkinį pasaulį. Tai ne pats lengviausias kelias šiame materialistiniame pasaulyje, kurį valdo pinigai, o kompromisinė stilistika visada būna finansiškai naudingesnė“, – sakė menininkas.
Dažnai I. Staffansas yra klausiamas apie savo kūrybos ištakas. „Mano kūriniai ateina iš meditacijos, kuria užsiimu jau keturiasdešimt metų, taip pat iš gamtos, iš Dievo, iš purvo, iš praeities menininkų, iš poezijos, iš chaoso, iš greičio, iš spontaniškumo ir iš gebėjimo prarasti kontrolę...“, – prisipažino menininkas.
