Per Venecijos meno bienalės atidarymą D.Liškevičiaus atnaujintą „Muziejų“ apžiūrėjo ir kultūros ministras Šarūnas Birutis, Lietuvos ambasadorė Italijoje Jolanta Balčiūnienė, tarp kelių šimtų svečių buvo žinomi menininkai J.Mekas, Giuseppe Zevola, dizainerė Sandra Straukaitė.
Paviljono komisaras ir kuratorius Vytautas Michelkevičius džiaugėsi, kad Lietuvos paviljoną aplanko daugiau nei planuota lankytojų – maždaug apie 1000 per savaitę ir kad D.Liškevičiaus idėjos randa atgarsį tarp kitų nacionalinių paviljonų ir pagrindinės bienalės temos „Visos pasaulio ateitys“.
Lietuvos paviljoną į rekomenduojamų aplankyti paviljonų sąrašą įtraukė tokie įtakingi dienraščiai, kaip „The Guardian“, meno žurnalas „Mousse“, meno ir kultūros portalas „The Calvert Journal“.
Lietuvos paviljonas veikia išskirtinėje Venecijos vietoje – Zenobio rūmų sode, kuris leidžia pasijusti tarpinėje būsenoje tarp dabarties ir praeities, tarp istorinės Venecijos ir kompleksiško modernizmo paveldo.
Paviljone specialiai atrinkti gidai, turintys meno istorijos žinių, pagyvina „Muziejų“ pasakodami jo daugiasluoksnes istorijas. S.Straukaitės specialiai sukurti kostiumai, primenantys sovietmečio darbininkų chalatus, suteikia instaliacijai tikroviškumo. Projekto vizualinę komunikaciją taip pat papildo S.Straukaitės sukurti maišeliai bei paviljonų organizatorių pagaminti degtukai bei ženkliukai.
„Nors mūsų paviljono projektas „Muziejus“ pasakoja mažos valstybės istoriją ir dabartį, jo idėjos aktualios ne tik pokomunistinėms šalims, bet ir šiandieniniam arabų pasauliui ir kitoms valstybėms, kuriose ribojama kūrėjo ir spaudos laisvė.
Nauja revoliucinių asmenybių (Antano Kraujelio, Romo Kalantos, Broniaus Maigio) interpretacija tarsi pasiūlo modelį, kaip elgtis totalitarinių režimų ir jas pakeitusių naujų, kartais nacionalistinių, demokratijų salygomis“, – teigė paviljono komisaras.
Šiandieninio globalaus pasaulio meno, politikos ir religijos sinergijų mastus pratęsia ir ne vienas kitas bienalės paviljonas. Puikiu pavyzdžiu pasitarnauja Islandijos paviljonas, kuris po dviejų savaičių nuo atidarymo vietos savivaldybės nurodymu buvo uždarytas net padedant policijai.
„Islandijos paviljono pagrindinė idėja – mažinti kultūrinę ir religinę segregaciją. Menininkas Christophas Buchelis sukūrė veikiančią mečetę, kurioje keliskart per dieną vykdavo pamaldos musulmonams. Visiškai tikroviška mečetė buvo atidaryta dekonsekruotoje katalikų bažnyčioje. Tai – pirmoji mečetė Venecijos senamiestyje, ir joje rinkdavosi vietos musulmonų bendruomenė, tačiau iki šiol ji vis dar uždaryta oficialiu pretekstu, kad „neatitinka saugumo reikalavimų“, – pasakojo V.Michelkevičius.
Anot jo, tai parodo, kokia vis dar trapi net ir Vakarų Europos sąmonė, reakcingai reaguojanti į novatoriškas, globalizuotas senų vertybių ir idėjų interpretacijas.
Jau 56 kartą vykstanti Venecijos meno bienalė yra vienas prestižiškiausių meno renginių Europoje. Ji rengiama kas dvejus metus nuo 1895 m., o Lietuva dalyvauja nuo 1999 m. Šiais metais ją apžiūrėti galima iki lapkričio 22 d., o Lietuvos paviljoną – iki rugsėjo 30-osios.
