Vilniaus Žvėryno rajone įsikūrusioje galerijoje „Malonioji 6“ penktadienio vakarą vyko neįprastos meninės dirbtuvės „Kaip įžiebti LED savo kūnu“. Jas vedė 41 metų medijų menininkas M.Gapševičius.
Renginio pradžioje dalyviai į savo nešiojamuosius kompiuterius įdiegė specialias programas ir prijungė nedidelius įrenginius, padedančius įvykdyti organinių objektų ir kompiuterio sąsają.
„Tiesiogiai sujungti žmogų ir kompiuterį šiandien jau nėra taip sudėtinga ar brangu, kaip daugeliui atrodo. Reikia tik parodyti, kaip tai padaryti. Tuomet įsijungia vaizduotė ir žmonės pradeda kurti savo darbus“, – „Lietuvos rytui“ sakė dirbtuvių rengėjas.
Jis priminė, kad dabar duomenis į kompiuterį tiesiogiai perduodančių pulso ar kraujospūdžio matavimo prietaisų jau galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje.
– Norite pasakyti, kad mes patys to nepastebėdami virstame robotais? – pasiteiravau trumpam į savo tėvynę sugrįžusio M.Gapševičiaus.
– Taip. Mes gyvename labai įdomiais laikais.
– Kūrėjai būna aršūs naujausių technologijų kritikai. Jūs ne iš tokių?
– Kritika susijusi su moraliniais dalykais. Kai pagalvojame apie vadinamuosius dronus – bepilotes skraidykles, kurios turi šiuolaikinius ginklus ir yra valdomos nuotoliniu būdu, visada kyla klausimas, kas atsakingas už jų veiksmus. Kas kaltas, kai bepilotė skraidyklė nušauna nekaltą žmogų? Robotas, jo operatorius, programos ar skraidyklės kūrėjas?
Matyt, nerastume vieno kaltininko.
– Ką gali tokioje situacijoje nuveikti menininkai?
– Menininkai suteikia galimybę žmonėms apie tai pagalvoti. Jų vizualūs sprendimai padeda kelti klausimus. Juk technologinių naujienų srautas labai neilgai išlieka žmonių galvose.
O meno kūriniai veikia ne tik logiką. Jie kelia jausmus, apnuogina problemas, atskleidžia kito žmogaus požiūrį, su kuriuo galima ir pasiginčyti.
– Toks ir jūsų dirbtuvių Vilniuje tikslas?
– Ne toks globalus. Norėjau parodyti, kad žmogus gali įžiebti LED neturėdamas jokių baterijų. Kita vertus, jei esi kaime ir nori įsijungti kompiuterį, ar įmanoma tam panaudoti savo kūną?
Man pačiam toks eksperimentas – naujas dalykas, todėl esu ne mažiau suintriguotas nei kiti dirbtuvių dalyviai.
Tėvų darže prisikasiau bulvių, prisiroviau morkų. Radau ir svogūnų, česnakų, agurkų, kiek papuvusių obuolių.
Įdomu pažiūrėti, kiek energijos galima pasigaminti iš skirtingų organinių medžiagų derinių. Ne visi žino, kad ne tik citrinos, bet ir bulvės gali generuoti elektros energiją.
– Iki šiol technologijas naudojote kaip kokį ypatingą teptuką. Bandymai fiziškai sujungti žmogų ir kompiuterį – naujas posūkis jūsų kūryboje?
– Galima sakyti ir taip. Šiandien kompiuteris – ne vien įrankis. Jei kokią nors bepilotę skraidyklę galima užprogramuoti taip, kad ji pati priimtų sprendimus, panaudotų vienus ar kitus ginklus, šaudytų į žmones, vadinasi, mes į ją jau turime reaguoti kitaip.
Robotai taip pat gali būti intelektualūs. Atsiranda būtinybė pažvelgti į pasaulį ir iš jų pusės, iš jų pozicijos.
Žmonės nebėra vienintelės mąstančios būtybės pasaulyje. Įprasta hierarchija sugriaunama. Robotai gali su mumis bendrauti, todėl ir mūsų kultūra jau turi vystytis naujoje terpėje.
Keičiasi ir požiūris į gyvūnų teises, ekosistemas, antibiotikus. Žmonija vis dažniau susimąsto apie tai, kaip ją veikia kiti gyvi organizmai. Todėl keičiasi ir mano kūryba. Dirbtinis intelektas – ne vien įrankis, atsiranda naujas santykis su juo, komunikacinis ryšys, bendravimas.
– Nesibaiminate, kad tobulėjančios technologijos kels grėsmę žmonijai?
– Esu įsitikinęs, kad žmonija susidoros su naujųjų technologijų iššūkiais. Ir gal netgi labai greitai. Labai laukiu akimirkos, kai mes nebesinešiosime kompiuterių. Galėsime mintimis prisijungti prie interneto ir gauti informaciją.
– Tuomet elektroniniai virusai kels grėsmę ir mūsų galvoms?
– Taip, kils įvairiausių naujų problemų, visai kitokių nei šiandien. Tai pavojinga, tačiau labai įdomu. Menininkų užduotis – svajoti, fantazuoti, kurti ir taip padėti žmonėms pasiruošti tiems iššūkiams.
