Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto galerijoje veikia tekstilės darbų paroda „Išsižadant baimės ir nevilties. Marškiniai – talismanai“.
Tai bendras turkės Izmiro universiteto profesorės Elvan Ozkavruk Adanir ir Turkijoje gyvenančios lietuvės J.Sakalauskaitės-Kurnaz projektas.
Savo darbais menininkės siekė atkreipti dėmesį į smurtą patiriančias moteris ir sukurti simbolinius joms skirtus apsauginius drabužius. Kūriniai pasiūti iš įvairiose šalyse gyvenančių moterų paaukotų drabužių.
Paroda ateityje apkeliaus Turkiją ir Vokietiją. Tačiau pirmiausia iš Kauno kilusi J.Sakalauskaitė-Kurnaz kolegės ir savo darbus norėjo pristatyti gimtajame mieste.
– Esate kilusi iš Kauno. Kokie keliai jus nuvedė į Turkiją? Turbūt meilė? – „Laikinoji sostinė“ paklausė J.Sakalauskaitės-Kurnaz.
– Mano istorija kiek kitokia, nei daugumos Turkijoje gyvenančių lietuvių. Esu kilusi iš Kauno. Tekstilę studijavau Vilniaus dailės akademijoje. Ten atsirado galimybė studijuoti Turkijoje, Izmiro universitete. Domino senieji Turkijos menai, kilimų audimo technikos ir tradicijos.
Pernai apsigyniau daktaro disertaciją. Dabar dėstau privačiame Izmiro ekonomikos universitete, kuriame yra ir humanitarinių bei dailės mokslų fakultetai.
Turkijoje gyvenu jau 8 metus. Per tą laiką ištekėjau, tad grįžti gyventi į Lietuvą neplanuoju. Tačiau savo kūrybą labai norėjau pirmiausia pristatyti Lietuvoje, Kaune.
– Kodėl jus jaudina būtent smurto prieš moteris tema?
– Tai skaudi tema. Gyvendama Turkijoje nuolat seku ir įvykius Lietuvoje, klausausi žinių. Mane labai sukrėtė Dembavoje nutikęs įvykis, kai buvo išprievartauta ir automobilyje sudeginta mergina.
Nutiko taip, kad nepraėjus nė mėnesiui Turkijos rytuose taip pat buvo išprievartauta, į gabalus sukapota ir sudeginta mergina.
Drauge su kolege profesore E.Ozkavruk Adanir supratome, kad kur begyventum, kokios tautybės būtum, smurto prieš moteris problema visur ta pati.
Nors materialinių išteklių kovoti su smurtu abiejose šalyse lyg ir yra, tačiau smurtą patiriančioms moterims stinga moralinės paramos, dvasinio palaikymo.
Todėl ir nusprendėme sukurti meno kūrinius, gvildenančius šią problemą ir teikiančius palaikymą bei simbolinę apsaugą moterims.
– Kodėl kūrėte būtent marškinius – talismanus?
– Apsauginiai marškiniai talismanai būdavo siuvami dar iki islamo paplitimo Anatolijos regione. Tai senosios turkų kultūros tradicija. Žyniai nustatydavo dieną, kada apatiniai balti marškiniai būdavo sukerpami.
Tada jie būdavo išmarginami maldos žodžiais, puošiami magiškais simboliais ir tik po to susiuvami.
Tokie marškiniai būdavo dėvimi po viršutiniais drabužiais, kad jų niekas nematytų, tačiau teiktų apsaugą nuo piktų žmonių, nelaimių, ligų.
Tekstilė ir magiška apsauga nuo seno paplitusi ir susijusi įvairiose religijose. Pasiremdamos senąja turkų tradicija ir kūrėme darbus, pritaikytus šiandieninėms problemoms gvildenti.
– Iš kur gavote drabužių, iš kurių kūrėte savo kūrinius?
– Apie savo idėją paskelbėme socialiniame tinkle. Moterų angliškai, turkiškai ir lietuviškai prašėme padovanoti nereikalingų baltų marškinių ir palaidinių. Į mūsų prašymus atsiliepė 63 moterys.
Ypač aktyvios buvo Antalijoje gyvenančios lietuvės. Taip pat nemažai drabužių atsiuntė ir kaunietės, vilnietės, klaipėdietės. Atsiliepė ir Vokietijoje, Esene, gyvenanti lietuvė.
Marškinius sukarpėme ir sukūrėme 21 darbą. Juos išmarginome turkų ir lietuvių liaudies dainų, raudų ištraukomis, maldomis, pagalbos šauksmais ir skausmą reiškiančiais žodžiais. Taip pat žmonių veidus primenančiais atspaudais.
– Parodos darbus kūrėte su kolege turke. Kodėl pirmiausia darbų nepristatėte toje šalyje, kur gyvenate?
– Lietuva ir Kaunas man yra brangūs. Todėl savo kūrybą pirmiausia ir norėjau parodyti gimtinėje. J.Vienožinskio menų fakulteto galerijoje paroda veiks iki rugpjūčio 25 dienos. Vėliau darbai bus perkelti į pagrindinius Kauno kolegijos rūmus. Kauniečiai juos galės pamatyti iki rugsėjo 20 dienos. Dar vėliau paroda keliaus į Turkiją ir Vokietiją. Ši paroda nėra baigta. Ir toliau prašome moterų aukoti nereikalingų baltų marškinių.
Apie tai sužinojusios kaunietės jau žadėjo prisidėti prie projekto, ir jų padovanoti drabužiai, virtę meno kūriniais, papildys ekspoziciją.
