– Rugsėjo 30 d. Minske turi būti atidengtas paminklas M.K.Čiurlioniui. Koks jis bus?
– Tai bus beveik dviejų metrų paminklas M.K.Čiurlionio kūrybos motyvais, su M.K.Čiurlionio saule, iškalta akmenyje, ir su įrašu lietuvių ir baltarusių kalbomis. Jau dabar toje vietoje, M.K.Čiurlionio gatvės pradžioje, yra plakatas, kuriame informuojama apie šį faktą. Manau, kad tai tikrai labai gražus įamžinimas.
– Minske jau yra M.K.Čiurlionio gatvė?
– Taip. Dėl to buvo sutarta dar prieš ketvertą metų, minint M.K.Čiurlionio mirties 100-ąsias metines. Tada buvo surengta paroda ir Minsko valdžia pažadėjo, kad tokia gatvė atsiras kaip tik toje vietoje, kur gyveno M.K.Čiurlionio žmonos giminės – šlėktų Černovskių – atstovai. Dabar tai padaryta, pažadas ištesėtas ir tokia gatvė naujame rajone yra. – Kas M.K.Čiurlionį sieja su Baltarusija?
– Yra giminiškų sąsajų – iš čia kilusi viena jo žmonos Sofijos Čiurlionienės šaka, čia 1910 m. gimė jo dukra Danutė, kurios jis, deja, nepamatė gyvas būdamas. Minske, dar jam gyvam esant, surengta jo paveikslų paroda. Esama ryšių ir su baltarusių kūrėjais arba tais žmonėmis, kuriuos baltarusiai priskiria savo kultūrai, pavyzdžiui, tai jo mokytojas Ferdinandas Ruščicas arba jo mokinys Jazepas Drazdovičius. Taigi ryšių tikrai nemažai.
– Iniciatyva dėl gatvės pavadinimo kilo iš Lietuvos ar Baltarusijos pusės?
– Iniciatyva dėl gatvės pavadinimo, kaip ir dėl paminklo, kilo iš Lietuvos, iš Lietuvos ambasados pusės. Ją mes aptarėme su Dailės muziejaus direktoriumi, vėliau kartu nukeliavome pas Minsko valdžią, gavome palaikymą ir kreipėmės į architektą iš Kauno Joną Venckūną, kuris mums tą paminklą ir sukūrė.
– Ar paminklo atidengimo ceremonija jau suplanuota?
– Planuojame, kad dalyvaus ir Kultūros ministerijos, ir Minsko valdžios, ir ambasados atstovai. Patį M.K.Čiurlionio jubiliejų mes jau paminėjome: buvo labai gražus koncertas, per kurį rodyti ir M.K.Čiurlionio paveikslai, skaityti laiškai, o M.K.Čiurlionio kūrinius grojo jo provaikaitis R.Zubovas. Taip pat Dailės muziejuje atidaryta paroda su paveikslų reprodukcijomis ir nuotraukomis. Visa tai iki šiol prieinama Minsko publikai ir, galima sakyti, M.K.Čiurlionio dienos tęsiasi.
– Įdomu tai, kad R.Zubovas sakė, jog Baltarusija su paminklu M.K.Čiurlioniui pralenkė Vilnių. Kaip tai pavyko?
– Galima pasakyti, kad čia skiriamas didelis dėmesys Lietuvai, Lietuvos kultūrai, o Vilnius baltarusiams labai artimas miestas. Galiu pridurti, kad šiais metais čia, taip pat ambasadai palaikant, netgi sukurtas filmas „M.K.Čiurlionio kosmosas: baltarusiški motyvai“, kur kaip tik ir kalbama apie įvairius ryšius su Baltarusija, minimas faktas, kad M.K.Čiurlionio mokslus rėmė grafas Oginskis, žymiosios Oginskių giminės atstovas, kurią baltarusiai taip pat laiko sava. Iki šiol Baltarusijoje labai domimasi M.K.Čiurlionio kūryba – jis čia suvokiamas ne kaip kažkoks svetimas menininkas, o kaip labai savas, padaręs didelę įtaką ir Baltarusijos menui.
LRT RADIJO laida „60 minučių“
