Meno galerijoje „101“ veikia kauniečio, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato fotomenininko R.Požerskio darbų paroda „Senamiesčio atmintis Romualdo Požerskio fotografijose“. Jose – 1974–1983 metais fotografuotos Kauno senamiesčio gatvės ir kiemai.
Fotografijos paskatino pažvelgti, kaip dabar atrodo tos pačios R.Požerskio įamžintos vietos, kaip pasikeitė senamiestis per 30–40 metų. Ir kaip anuomet įamžintus vaizdus bei dabartinę Kauno senamiesčio situaciją vertina įvairaus amžiaus kauniečiai ir pats R.Požerskis.
Džiugina naujos tradicijos
Viena iš įspūdingų ir įdomių parodos fotografijų yra 1979 metų balandį, mieste vykstant dideliam potvyniui, fotografuota Kauno pilis iš Papilio gatvės pusės. Joje matyti pilies liekanos ir vandens pilnas gynybinis griovys, kuriame savadarbiais plaustais drįso plaukioti vaikai.
Dabar pilies bokštas atstatytas, kuorai užkonservuoti ir sausas dailia veja užžėlęs griovys nė iš tolo neprimena gana niūraus, bet kartu ir egzotiško sovietmečio laikų vaizdo.
Prie pilies dažnai vaikščiojantis kaunietis Kęstutis Grinius žvelgdamas į R.Požerskio fotografiją pasidžiaugė, kad pilis iš dalies atstatyta.
„Daug kas ją kritikavo, tačiau manau, kad jau geriau ji tokia, kokią turime dabar, nei plytėję pilies griuvėsiai“, – įsitikinęs kaunietis.
Vyras svarstė, kad ir dabar būtų šaunu, jei griovyje tyvuliuotų vanduo.
„Tačiau dabar šioje vietoje vyksta kauniečių mėgstami renginiai. Formuojasi naujos tradicijos, ir tai šaunu. Įsikibus laikytis senų laikų gal ir nebeverta“, – kalbėjo K.Grinius.
Įamžino krantinės statybą
Dar viena įdomi fotografija byloja apie sovietmečiu vykusius pokyčius dabartiniame Karaliaus Mindaugo prospekte ir Nemuno krantinėje.
1977 metais įamžinti prospekto platinimo ir krantinės įrengimo darbai. Akmenimis grįsta gatvė tada tapo dvigubai platesnė. O betoninė krantinė atskyrė miestą nuo upės.
Nors mūsų dienomis kai kurie urbanistai kritikuoja tokį sprendimą, vis dėlto smalsu pamatyti, kaip Kaunas keitėsi. Dabar kauniečiai žvelgdami į šią seną fotografiją taip pat gali tik stebėtis, koks platus ir sraunus buvo Nemunas.
Skvere suvešėjo medžiai
R.Požerskis yra įamžinęs ir nemažai Vilniaus gatvės pastatų.
Vienoje fotografijoje matyti, kaip 1978 metais atrodė dabar Vilniaus gatvės 7-uoju numeriu pažymėtas statinys. Seno namo užkaltais langais antrame aukšte ir rūsyje tada gyveno žmonės.
Žvelgiant į sovietmečio vaiduoklį, dabar belieka pasidžiaugti, kad statinys ir vėl gyvas. Jis priklauso Kauno arkivyskupijos kurijai, jame veikia jaunimo centras, kepykla ir įdomių apdarų parduotuvė.
Įdomu palyginti ir greta buvusį tuščią sklypą. Sovietmečiu jame buvo skveras su takais, suolais. Dabar jis aptvertas tvora, už jos stiebiasi per kelis dešimtmečius suvešėję medžiai. Sklypas, kaip ir beveik prieš 40 metų, vėl priklauso dvasininkams ir jame ateityje planuojama statyti pastatą.
Senamiesčio vaizdų nuotraukas pamačiusios jaunos kaunietės studentės Aistė Nosovienė, Agnė Gataveckaitė, Kristina Marinova ir Laura Armonavičiūtė stebėjosi, kad sovietmečiu istorinis pastatas galėjo būti taip stipriai apleistas.
Jaunos kaunietės prisipažino, kad senos nuotraukos jas paskatins pasidomėti Kauno senamiesčio, kur mėgsta leisti laiką, istorija.
Užfiksavo naujas statybas
Vilniaus ir S.Daukšos gatvių kampe fotomenininko įamžintas pastatas beveik nepasikeitęs. Sovietmečiu jo sudarkyti niekas nesugebėjo.
Kai skubi pro šį namą, į akis retai kam krenta įdomi jo fasado ornamentika. Ji puikiai išryškėjo 1981 metais darytoje R.Požerskio fotografijoje. Todėl ir dabar žvelgiant į nuotrauką galima geriau atkreipti dėmesį į dailų fasadą. Dabar pastate šeimininkauja knygų pardavėjai ir Kauno arkivyskupijos kurijos darbuotojai.
Priešais istorinį pastatą stovi sovietmečiu išdygęs namas, kuriame įsikūrusi kavinė bei gyventojai. Fotomenininkui pavyko įamžinti šią statybą.
Senamiestyje vaikystę leidęs kaunietis profesorius Saulius Keturakis prisiminė, kad šioje vietoje stovėjo senas menkavertis vieno aukšto statinys. Vykstant Vilniaus gatvės rekonstrukcijai ne vienas toks namelis buvo nušluotas ir iškilo nauji pastatai.
Restauracija kainavo brangiai
Profesorius prisiminė ir įdomų faktą apie kitą pastatą Naugarduko gatvėje. R.Požerskio 1975 metais padarytoje fotografijoje matyti dar vienas vaiduoklis, iki sovietų okupacijos priklausęs liuteronų parapijai.
Dabar šių pastatų komplekse įsikūręs Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas (VU KHF). Statinių ansamblis restauruotas.
„Ilgametis VU rektorius Jonas Kubilius yra pasakojęs, kad restauruoti R.Požerskio nuotraukoje įamžintą pastatą kainavo tiek, kiek pastatyti du devynaukščius gyvenamuosius namus, turinčius po dvi laiptines“, – prisiminė S.Keturakis.
VU KHF ketvirtus metus studijuojančiai Žydrūnei Ieškauskaitei nuotrauka, kurioje matyti apgriuvęs pastatas, buvo staigmena.
„Nuostabu, kad jis atgaivintas. Studijuojant čia jaučiasi sena istorinė pastatų aura. Sunku patikėti, kad jų galėjo ir nebelikti“, – pasakojo studentė.
Nuotraukos įkvėpė optimizmo
Tačiau ne visi R.Požerskio įamžinti senamiesčio pastatai iki šiol sulaukė geresnio likimo. Muitinės gatvėje 2-ajame ir 4-ajame namuose dabar įsikūrę Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto studentai.
Vienas jų aptvarkytas, seni mediniai langai pakeisti. Greta – statinys, kuriame ilgus metus veikė psichiatrijos ligoninė. Nors dabar ir jame šeimininkauja menininkai, pastatas atrodo prasčiau, nei 1975 metais R.Požerskio darytoje nuotraukoje.
Tarp namų besidriekianti V.Kuzmos gatvė beveik nepasikeitusi. Tačiau ją darko virš praeivių galvų tarp namų nutiesti vamzdynai.
Dailės akademijoje pozuotoju dirbantis Algimantas Vaitkūnas pasakojo, kad pats buvo architektas. Todėl jam stebėti besikeičiantį Kauną visada buvo įdomu.
Vyras sakė, kad R.Požerskio fotografijos pažadino prisiminimus. Kaip dabar jam prieš akis stovi senamiesčio pažiba – Arkikatedra bazilika. Sovietmečiu aplink ją žėlė piktžolės, tvarkos trūko daug kur.
„Dabar dažnai dejuojame, kad gyventi sunku. Tačiau pažvelgęs, kaip senamiestis atrodė anuomet ir dabar, supranti, kad ne taip jau blogai ir gyvename. Meninės fotografijos, kuriose įamžinta ir mūsų istorija, priverčia suvokti, kaip viskas pamažu keičiasi, gražėja ir kokį gražų miestą iš tiesų turime“, – sakė A.Vaitkūnas.
Patarė įamžinti pasmerktus pastatus
„Sovietmečiu Kauno senamiestis sparčiai keitėsi. Kvartale po kvartalo buvo tiesiamos šilumos trasos, vandentiekis. Žmonės iš namų buvo iškraustomi. Jų namai rekonstruojami arba statomi nauji.
Suvokdamas, kad senamiesčio laukia didelės permainos, ir norėdamas jas įamžinti išgirdau vieno kolekcininko patarimą. Jis patarė fotografuoti tuos objektus, kurių neliks. Tada fotografijos bus vertingos ne tik menine, bet ir istorine prasme.
Man pačiam labiausiai patinka apsemtos Kauno pilies vaizdas. Neseniai vienas kaunietis prisipažino, kad potvynio metu griovyje ir pats plaukiojo savadarbiu plaustu.
Malonu, kad jauni žmonės žvelgdami į atgimusius pastatus susidomi miesto istorija. O aš džiaugiuosi, kad kai kurie anuomet atrodę pasmerkti pastatai vėl atgiję.
Labai gaila, kad du Muitinės gatvės pastatai iki šiol velka blogą psichiatrijos ligoninės ir jos kaimynystės aurą.
Tačiau labiausiai gaila išplatinto Karaliaus Mindaugo prospekto ir senos krantinės. Anuomet žmonės joje mėgo ilsėtis, braidyti po smėlį. Tai buvo pamėgta kauniečių poilsio vieta“, – kalbėjo Fotomenininkas R.Požerskis.
Fotomenininkas tikisi rasti seną kiemą
R.Požerskis 1975 metais įamžino vieną įspūdingą senamiesčio kiemą ir jo gyventojus. Dabar fotomenininkas jau tiksliai neatsimena, kurioje vietoje anuomet jį rado. Greičiausiai kiemas yra kažkur Nemuno gatvėje.
Fotografijos autorius tikisi, kad kauniečiai atpažins įamžintą vietą ir padės ją rasti. Galbūt nuotraukoje save atpažins ir kieme žaidę vaikai.
