Šį kartą parodoje analizuojamas vaizdo, atminties ir regos fenomenas. Kaip sako žodynai, povaizdis yra kurį laiką išliekantis akyse regėto daikto antrinis vaizdas: regos pojūčio kurį laiką pratęsimas, dirgikliui pranykus. Menininkas remiasi šiuo reginio išsilaikymo fenomenu ir analizuoja vaizdo likučius mūsų sąmonėje, vizualumo įtaką mūsų suvokimui bei jo poveikį atminčiai.
Menininko vaizdo instaliacijos užima dvi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto erdves, tarp jų ir dar retai atveriamą rūsio galeriją. Šios abi erdvės tapo „juodaisiais kubais“, kuriuose pagrindiniai įrankiai – vaizdo ir skaidrių projektorius, leidžiantis sukurti laiko linijiškumą, nekintamą esamąjį laiką.
Projektuojant vaizdą skaidrių projektorius akimirksniui sustoja, ir tuomet dėl švytinčių savybių ekranas spontaniškai parodo povaizdį (vaizdą, kurį vis dar matome pranykus originaliam vaizdui), monochromą ir pozityvą.
Šis vaizdas pasirodo kaip prasitęsęs vaizdas – vaiduoklis, prisiminimas, kuris egzistuoja trumpą laiką prieš tapdamas neryškus ir galiausiai išnykdamas. Skaidrių seka ir jų laikinas statusas gali būti suprantamas kaip bandymas vizualizuoti atminties procesą.
Menininkas sako: „Projektas „Povaizdis“ gimė iš asmeninių interesų ir nerimą keliančio paradokso – ar gali šešėlis sukurti savo paties šešėlį? Ar įmanoma sukurti jo vizualų atitikmenį?“
Jeanas-Philippe’as Paumier yra prancūzų menininkas ir dizaineris, gyvenantis ir dirbantis Amsterdame. Menininkas kuria tapybos, skulptūros, grafikos ir fotografijos srityse. Jo kūryba dažnai kvestionuoja laikinumo ir atminties idėjas.
Paroda VDU galerijoje „101“ ir rūsio galerijoje veiks iki lapkričio 27 d. (LS)
