Vilniaus aukciono rengėjai tęsia nerašytą tradiciją likti ištikimiems lituanistiniam menui, tad naujajame rinkinyje meno gerbėjų dėmesys pirmiausia atkreipiamas į unikalų nepriklausomos Lietuvos reiškinį – Kauno meno mokyklą – ir derama pagarba atiduodama individualybėms, be kurių gebėjimo, nelengvo darbo ir, žinoma, atsidavimo neturėtume savitomis meno tradicijomis išugdytos XX a. nacionalinės dailės.
Taigi be kokių vardų neįsivaizduojama nacionalinio meno kolekcionavimo tradicija? Be abejo, tai Kauno meno mokyklos įkūrėjas Justinas Vienožinskis (1886–1960 m.), skirtingais laikotarpiais dėstę mokyklos dėstytojai Adomas Galdikas (1893–1969 m.), Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966 m.), Petras Kalpokas (1880–1945 m.), jo sūnus Rimtas Kalpokas (1908–1999 m.), Ignas Šlapelis (1881–1955 m.), Jonas Šileika (1883–1960 m.), meno mokyklos auklėtiniai Antanas Gudaitis, Alfonsas Motiejūnas, Veronika Šleivytė ir kt.
Ne kiekvienam yra tekę girdėti, kad šiandien gausiai lankomos Pažaislio bažnyčios kupolą XVII a. ištapė iš Italijos kilęs Giusseppe Rossi (Lietuvoje dirbo ~1692–1719 m.). Tiek savo ikonografiniu, tiek istoriniu kontekstu išskirtini du šiam menininkui atributuojami darbai pristatomi atskiroje aukciono rubrikoje Senoji dailė.
„LDK meno paveldo kontekste tai itin negausiai išlikusių alegorinių kompozicijų pavyzdžiai, intriguojantys tiek dėl retos temos, tiek dėl galimų sąsajų su Pacų meno mecenatyste“, – teigė meno istorikė dr. Rūta Janonienė ir pridūrė, kad šiuose darbuose esą galima identifikuoti paties Pažaislio fundatoriaus Kristupo Zigmanto Paco ir jo žmonos Klaros Izabelės portretus.
Religinio meno gerbėjai Senosios dailės rubrikoje ras ir Franciszeko Jędrzejczyko (1871–1938 m.) Čenstachavos Dievo Motinos ikonos – Lenkijoje saugomos legendomis apipintos ir stebuklinga laikomos ikonos, vadinamos Juodąja madona, pakartojimą.
Atskirai minėtini Adomo Miendzyblockio 1928 m. kūrinys Vilniaus apylinkių peizažas su bažnyčia bei pirmą kartą Vilniaus aukcione pristatomo autoriaus, žymaus tarpukario Vilniaus skulptoriaus Boleslovo Balzukievičiaus 1933 m. pastelė „Moters krėsle portretas“.
Aukcione šį kartą gausu ir bendro pobūdžio įvairaus laikotarpio Lietuvos dailės kūrinių: Vinco Norkaus (1927–2006 m.), Bronės Mingilaitės-Uogintienės (1919–1983 m.), Augustino Savicko (1919–2012 m.), Adomo Varno (1879–1979 m.), Laimos Drazdauskaitės (g. 1947 m.) ir kt. peizažų; ikoninis Valentinio Antanavičiaus (g. 1936 m.) asambliažas, Aloyzo Stasiulevičiaus (g. 1931 m.) ir Pranciškaus Poručio (1924–2009 m.) miesto bokštai, savito braižo Juliaus Čepėno, Vytauto Krasausko, Leono Katino ir kitų, iš viso daugiau nei 30-ies, autorių darbai.
Grafikos skiltyje taip pat gausu iškilių popieriaus, medžio, lino raižinių, litografijos meistrų, tarp kurių Telesforo Valiaus (1914–1977 m.), Marcės Katiliūtės (1912 0–1937 m.), Vytauto Kalinausko (1929–2001 m.), Šarūno Leonavičaus (g. 1960 m.), Stasio Eidrigevičiaus (g. 1949 m.) ir kt. darbai, savitai „suskamba“ dvi E. Mieželaičio eilėraščių rinkiniui „Era“ iliustruoti sukurtos Stasio Krasausko (1929–1977 m.) cinkografijos, Algimanto Švažo (1933–2003 m.) triptikas, raritetinis trumpai gyvavusios Grupės „1“ narių kūrinių aplankas.
Aukciono Varia Lituanica rubrikoje atrasime ne tik tradiciškai jai priskirtų plakatų, medalių, bet ir netikėtų smulkmenų, išduodančių, kad mūsų pirmtakų įpročiai nedaug kuo skyrėsi nuo šiandienių: buvo geriamas geras alus, rūkomas tabakas, o širdis raminta vaistais, kurių pavadinimą „Nervostiprinas“ išsaugojo laiko pasendinta pakuotė.
Aukciono rinkinį užbaigia Varia europeana rubrika, kurioje meno gerbėjai tarp kitų Europos kūrėjų išvys tiek pasaulinio garso litvako Neemijos Arbit Blato (1908–1999 m.), tiek ne visiems girdėto rusų peizažisto bei žanrinių scenų tapytojo Michailo Balunino (1875–1938 m.) darbus.
XXXIX Vilniaus aukciono rinkinyje pristatomų kūrinių kainos svyruoja nuo 40 iki 19 tūkst. eurų. Trys kūriniai turi rezervines kainas.
