Parodoje eksponuojamos 25 didelio formato fotografijos. R.
Požerskis fotografine kalba pasakoja apie svarbiausius įvykius,
atspindinčius Lietuvos kelią į nepriklausomybę – pirmuosius
mitingus 1988 m., tautinės vėliavos sugrąžinimą, trėmimų į Sibirą
paminėjimus, Sąjūdžio akciją „Baltijos kelias“ 1989 m., tremtinių
palaikų sugrąžinimą iš Sibiro, Lietuvos kariuomenės atkūrimą,
Nežinomojo kareivio palaikų perlaidojimą.
R. Požerskis 1991 m. sausio 13-osios naktį fiksavo pasiruošimą
atremti galimą sovietų kariuomenės šturmą Aukščiausiosios Tarybos
rūmuose, barikadų prie Aukščiausiosios Tarybos statymą. Sausio
13-osios rytą morge nufotografavo nekaltus nužudytuosius laisvės
gynėjus. Parodos pabaigoje matome paskutinių Rusijos kareivių
pasitraukimą iš Lietuvos 1993 m. rugpjūčio 31 d.
„Lietuva – tūkstančių žmonių išsaugotas troškimas gyventi
laisvai. Troškimas, stipresnis už Sibiro speigą, stribų išdavystę,
politinius lagerius. Jį pavyko užfiksuoti ir Romualdo Požerskio
parodoje ir albume „Lietuva 1988-1993“. Akimirka, kai paskutinis
sovietų armijos tankas palieka Lietuvą, galutinai pabaigia
okupacijos, prievartos, bukinimo ir melo etapą, kurį lietuvių tauta
kentė pusę šimtmečio. Ilgus metus Lietuvos žemę slėgė brutali
geležinė jėga. Pasitelkdama melą ir šantažą, ji peržengė mūsų
sienas penktajame dešimtmetyje ir ketino čia pasilikti amžinai.
Lietuva atkakliai varė svetimą kariuomenę. Tai darė mūsų
partizanai, disidentai, visa tauta, nepraradusi laisvės ir
nepriklausomybės vilties“, – parodos anotacijoje rašo Lietuvos
Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Parodos kuratorius – kultūros, audiovizualinių reikalų ir
autorių teisių atašė Saulius Šimanauskas, rėmėjas – Lietuvos
kultūros institutas.
