Brolių Lumiere’ų fotografijos centre Maskvoje atidaryta žymaus Lietuvos fotomenininko A.Sutkaus paroda „Basų kojų nostalgija“ (rusų k. – „Bosonogoje detstvo“), kurioje rodoma beveik pusantro šimto menininko darbų, sukėlė didžiulę susidomėjimo bangą ne tik Rusijos sostinėje.
Nuotraukų rinktinė su trumpais komentarais pasirodė įtakingame britų dienraštyje „The Guardian“, trumpas parodos pristatymas – verslo dienraštyje „The Financial Times“. O interviu su menininku, pavadintas „Aš niekuomet nenorėjau fotografuoti karo“, – Estijos žiniasklaidoje.
Dingo visos ligos
Rusijos socialiniai tinklai ir žiniasklaida mirga nuo įvairių atsiliepimų, interviu ir įspūdžių iš lietuvio parodos. Mat po jos atidarymo vykęs A.Sutkaus susitikimas su publika priviliojo daugybę žmonių ir truko neplanuotai ilgai – daugiau nei tris valandas.
Prieš porą metų savo 75-metį įspūdinga paroda Vilniaus „Vartų“ galerijoje paminėjęs fotomenininkas pastaruoju metu dėl sveikatos problemų buvo priverstas atsisakyti daugumos kvietimų į personalinių ar grupinių parodų atidarymus Prancūzijoje, Brazilijoje, kitose šalyse.
Tačiau Maskvoje puikiai išeksponuota paroda ir nuoširdus publikos susidomėjimas A.Sutkui suteikė nemažai jėgų.
Fotomenininko žmona Rima Sutkienė sakė, kad rengėjai, sužinoję, jog autorius turi problemų dėl kojų, parūpino jam krėslą su ratukais.
„Jis dažnai skundžiasi, kaip jam sunku vaikščioti, bet Maskvoje kaip torpeda lakstė. Žmonės iškelia ratukus iš mašinos, o A.Sutkus jau toliausiai nuskuodęs. Visi šaukia, primena, kad yra paruošę krėslą, tada jis sugrįžta ir atsisėda“, – su šypsena pasakojo R.Sutkienė.
Po socialinius tinklus greitai pasklido smagaus fotomenininko fotografija su užrašu: „Lietuvos fotografijos karalius“.
Patriotizmas ant pakelio
Paklaustas, kas per šį apsilankymą Maskvoje jam paliko didžiausią įspūdį, A.Sutkus pirmiausia paminėjo kojas. Tiesa, ne savo.
Įstrigęs niekuomet nesibaigiančiuose Rusijos sostinės transporto kamščiuose jis ilgokai stebėjo trankiai pro šalį žygiuojančias jaunutes kažkokios karinės mokyklos auklėtines.
„Jos taip išdidžiai žygiavo, koja kojon. Vaizdas – įspūdingas.
Nejučia šmėkštelėjo mintis, kokio miesto gatvėse jas bus galima pamatyti žygiuojančias po kelerių metų, kai jau baigs mokslus“, – svarstė į Vilnių sugrįžęs fotomenininkas.
Ir nors parodos bei kūrybinio vakaro rengėjų lietuvių kūrėjas buvo paprašęs vengti politikos, ji netikėtai užklupo jį prie pusryčių stalo. Ant kavos pakelio, kurį R.Sutkienė net nepasižiūrėjusi nusipirko parduotuvėje, buvo užrašyta, kad vienas rublis nuo kiekvieno kilogramo kavos skiriamas Rusijos kariuomenei paremti.
„Mes Lietuvoje tik dejuojame, kad nėra pinigų kariškiams.
Kodėl nieko panašaus nesugalvojame?“ – stebėjosi A.Sutkus.
Jo manymu, patriotizmas – pagrindinis dalykas, kuris vienija sunkius laikus išgyvenančią mūsų didžiąją kaimynę.
„Kai per susitikimą su publika manęs paklausė, kokia tų klasikinių Lietuvos autorių fotografijų paslaptis, už mane atsakė kažkas iš salės: „Jie labai mylėjo savo mažą tėvynę.“
Taiklu! O mums dabar lyg ir nepadoru sakyti, kad mylime tėvynę. Gal todėl taip smarkiai lekiame ten, kur gyvenimas sotesnis?“ – su kartėliu dėstė menininkas, įsitikinęs, kad nacionalinė tapatybė ir patriotiškumas net ir šiuolaikiniame pasaulyje yra vieni svarbiausių dalykų.
Sužavėjo fotografijos namai
Su menininkų kuriama tautos tapatybe susijęs dar vienas didžiulį įspūdį A.Sutkui palikęs Maskvos vaizdas. Tai valstybės lėšomis pastatyti naujieji fotografijos namai – septynių aukštų pastatas, kuriame dirba 250 iš biudžeto apmokamų darbuotojų.
Tarp jų – ir fotografijos istorikai, ir įspūdingų fotoalbumų leidėjai. Jei ko pritrūksta, šios įstaigos vadovė lengvai patenka ir į mero, ir į ministro pirmininko kabinetus.
„Mes didžiavomės, kad Vilnius yra fotografijos Meka, tačiau kai kultūrai neskiriama lėšų, labai greitai virstame provincija“, – dėl fotografijos būties ir buities tėvynėje sielojosi lietuviškasis fotografijos Homeras.
Balansuoja ant meno ir gyvenimo ribos
Privatus brolių Liumjerų fotografijos centras Maskvoje dar 2009 metais pradėjo ne vienerius metus trunkantį parodų ciklą „Lietuvių fotografijos klasikai“. Ypač didelio susidomėjimo sulaukė visų jų bendra paroda „Lietuvių mokyklos fenomenas. Vakarų fotografija SSSR“. Joje buvo eksponuojama net 250 A.Sutkaus, A.Macijausko, V,Butyrino ir kitų Lietuvos fotomeno klasikų kūrinių. Parodoje – virš 130 darbų, iš kurių beveik ketvirtis – mažiau rodytos ar dar visai nerodytos fotografijos, kurias fotomenininkas surado tvarkydamas didžiulį savo fotoarchyvą. Tarp jų ir autoriaus sūnaus Simo vaikystės vaizdai.
Maskvoje rodomos fotografijos, sukurtos nuo 1959 iki 1979 metų. Paroda veiks iki gegužės 29 dienos. Pasak žinomo rusų menotyrininko A.Vartanovo, „A.Sutkus balansuoja ant meno ir gyvenimo ribos. Aš jį lyginu su Levu Tolstojumi, kuris rašė, kad pats gyvenimas visuomet yra įdomesnis nei menas“. Šiuo metu Rusijos sostinėje galima pamatyti net dvi A.Sutkaus parodas. Kartu su didžiąja paroda 35 fotografijų ekspozicija atidaryta Lietuvos ambasadoje Maskvoje.
