Londone gyvenantis prancūzas šiuo metu jau turi dagiau nei šešis mechaninius pagalbininkus vardu Paulas, kurie neatsikalbinėdami įgyvendina visus jo sumanymus. „Tai tarsi lėlės-marionetės, kurios visada daro tai, ko noriu aš. Na, beveik visada...“, – prisipažino menininkas „Deutsche Welle“ korespondentui.
P.Tresset – ne tik dailininkas, bet ir mokslininkas, programuotojas, savo robotus sukūręs prestižiniame Londono Goldsmithso universitete. Iš tiesų, jis ne dailininkas, susidomėjęs technologijomis, o programuotojas, pamėgęs kurti meną.
Besigydydamas nuo užklupusios psichinės ligos jis visiškai prarado norą piešti portretus ranka. Pasak prancūzo, daugelis menininkų šiandien savo kūryboje naudoja kompiuterius, todėl jis nuo jų skiriasi tik tuo, kad pats sukonstruoja savo mechanizmus. Tarsi kokį XXI amžiaus teptuką.
Jo robotai savo kameromis-akimis skenuoja žmonių veidus ir perduoda informaciją mechaninėms rankoms, kurios perkelia pozuotojo veido bruožus ant popieriaus. Maždaug kartą per mėnesį dailininkas savo robotus ir jų kūrybą pristato publikai įvairiuose renginiuose ir parodose.
„Kad robotas galėtų sukurti meno kūrinį, už jo būtinai turi stovėti menininkas. Žinoma, mokslininkai, kurie neturi nieko bendro su menu, dažnai bando sukonstruoti tokius mechanizmus, kurie patys kurtų kaip žmonės. Tačiau jiems niekuomet nepavyks to padaryti“, – neabejoja P.Tresset.
Praėjusią savaitę Vilniaus galerijoje „Meno niša“ žinomas fotografas Saulius Paukštys surengė performansą „Grynasis menas“, kurio metu privertė robotus kurti meną. Tiesa, tam jis panaudojo neperprogramuotus masinės gamybos žaisliukus, todėl ir jo kūrybos rezultatai nebuvo tokie įspūdingi.
