Kauno savivaldybė šią savaitę paskelbė skulptūrų miesto viešosiose erdvėse idėjų konkursą.
Nauji meno kūriniai, turėsiantys papuošti dešimt Kauno centro vietų, neva atskleis miesto savitumą ir taps traukos objektais, prie kurių norėdami nusifotografuoti būriuosis miesto svečiai.
Kauno vicemeras Simonas Kairys viešai paskelbė, jog objektų, šalia kurių būtų galima įsiamžinti, Kaunui labai trūksta. Jo teigimu, dabar mieste nusifotografuoti galima nebent prie Danieliaus Dolskio skulptūros.
Kaune esą trūksta ir tokių skulptūrų, kur būtų galima kam nors nosį ar pilvą patrinti, sugalvoti norą. Projekto biudžetas siekia 100 tūkst. eurų. Vienai idėjai savivaldybė numato skirti 5–30 tūkst. eurų.
Maždaug trisdešimties metų darbo turizmo srityje stažą turintį Lietuvos gidų sąjungos prezidentą Liną Daubarą tokia valdininkų iniciatyva nustebino. Jo teigimu, miestą puošiančios skulptūros nėra jokia naujiena. Ne vienas menininkų kūrinys pastaraisiais metais stovėjo Laisvės alėjoje ir senamiestyje. Tiesa, dabar kai kurių jų neliko, nes dėl įvairių priežasčių skulptūras išsivežė patys kūrėjai.
– Kodėl Kauno valdininkų iniciatyvos mieste pristatyti naujų skulptūrų, kurios viliotų turistus, jums kelia šypseną? – „Laikinoji sostinė“ paklausė L.Daubaro.
– Skulptūros atskleidžia menininkų kūrybiškumą ir pagyvina miestą, tačiau nė viena kaunietiška skulptūra iki šiol nebuvo tokiu traukos objektu, dėl kurio turistai važiuotų ar prie kurio žūtbūt stotų fotografuotis.
Turistų į miestą vien skulptūromis nepriviliosi. Pirmiausia reikia tvarkyti miestą. Gatvės jau neatrodo tokios baisios, kaip buvo anksčiau, tačiau skubiai reikia keisti išklibusius šaligatvius, besiklaipančius Vilniaus gatvės grindinio akmenis, atkreipti dėmesį į apleistus pastatus ir stūksančius statinius vaiduoklius miesto centre, dažniau šienauti žolę.
Dėl to dažnai eidamas per miestą jaučiu gėdą. Vesdamas turistų grupę ir girdėdamas klausimus, kodėl viena ar kita miesto dalis atrodo tokia nušiurusi, jaučiu dar didesnę gėdą.
– Teigiama, kad turistai neva neturi kur Kaune fotografuotis. Ar yra vietų, kuriose miesto svečiai mėgsta įsiamžinti?
– Pati populiariausia vieta yra Kauno pilies prieigos. Svečiams iš svetur visai nesvarbu, kad pilies bokštas iškilo visai neseniai, o jos laiptai, ant kurių stoja kone kiekvienas atvykėlis, atsirado prieš keletą metų. Juos vilioja gražus vaizdas ir žinia, kad tai pirmoji mūrinė pilis Lietuvoje.
Ne mažiau turistai mėgsta įsiamžinti Aleksoto apžvalgos aikštelėje, nuo kurios atsiveria išskirtinė Kauno panorama.
Dažnai fotografuojamasi ir Santakoje, prie Rotušės, senamiesčio gatvėse, Laisvės alėjoje, ant Prisikėlimo bažnyčios stogo. Gal pasirodys keista, tačiau užsieniečiai labai dažnai fotografuoja kavinėse ir restoranuose jiems pateiktą maistą. Ir nebūtinai jis turi būti grynai lietuviškas.
– O ką galvojate apie skulptūras, kurias palietus būtų galima sugalvoti norą, prisivilioti pinigų, sėkmę ar meilę? Daugelyje pasaulio miestų tokių yra, šalia jų nutįsta net patiklių turistų eilės.
– Ir tokioms skulptūroms atsirasti nematau jokios prasmės, nes tai primityvu. Juolab kad turistai ne vienus metus gali paliesti šunų skulptūras ar skruzdėliuką šalia buvusio Ryšių istorijos muziejaus pastato. Tačiau tai nėra atvykėlių labai pamėgta pramoga.
Didmiesčiuose, kur kasmet apsilanko milijonai turistų, gidai prie tokių skulptūrų turistus veda, tačiau pasikartosiu: man atrodo primityvu meilę, laimę, turtus šauktis kasant kokiai nors skulptūrai papilvę ar krapštant nosį.
– Kiek laiko turistams reikėtų praleisti Kaune, kad jie susipažintų su svarbiausiais objektais ir pajustų miesto dvasią?
– Utopinė mano svajonė – turistai Kaune praleidžia bent dvi dienas.
Tačiau dažnai jie, pirmiausia aplankę Vilnių ir Trakus, mūsų mieste praleidžia kelias valandas ar vieną naktį, o paskui vyksta Lietuvos arba Latvijos pajūrio link. Labiausiai liūdna dėl tų žmonių, kurie į Kauną net neužvežami ar patys neužvažiuoja.
– Kuo iš svetur atvykę smalsuoliai domisi Kaune?
– Pastaraisiais metais daugelis turistų smarkiai pasikeitė. Dažnam atvykėliui reikia ne tradicinio gido, pasakojančio sausas istorines žinias, kurias jie paprastai randa internete, o pašnekovo.
Žmonės nori plačiau sužinoti apie tai, kaip ir kuo mes gyvename bei kvėpuojame, net teiraujasi, kiek Kaune kainuoja kvadratinis metras naujų statybų būsto, kur maloniai praleisti laiką, skaniai pavalgyti, ko paragauti.
– Jūsų manymu, Kaunas turi ką nors savito ir išskirtinio, kuo gali sudominti svečius iš užsienio, gal net iš kitų Lietuvos miestų?
– Visame pasaulyje yra nišinis turizmas. Vienas iš jų – karo paveldas.
Turime Kauno tvirtovės kompleksą. Karybos, karo istorijos mėgėjams ir šiaip smalsuoliams – tai itin vertingas lobis.
Jeigu jam sutvarkyti atsirastų lėšų ir jis būtų pritaikyti turizmo reikmėms, taptume išskirtiniu traukos objektu ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
– Ar turistams atrodo įdomūs Kauno muziejai?
– Netrūksta žmonių, kurie, turėdami kelias laisvas valandas, jas pageidauja skirti muziejams aplankyti. Pirmiausia visiems rekomenduoju aplankyti Nacionalinį M.K.Čiulionio dailės muziejų. Daugelis svečių puikiai atsiliepia apie Tado Ivanausko zoologijos muziejų.
Kiek nustebino vieno iš užsienio atvykusio kelionių žurnalisto požiūris į Kauno IX forto muziejų.
Jis manęs paklausė, kodėl norime atbaidyti turistus rodydami tokį siaubą? Juk daugelis žmonių atvažiuoja pailsėti ir maloniai praleisti laiką.
