Nuogo kūno teorija ir praktika sovietmečio fotografų kūryboje

Kauno fotografijos galerijoje dar dvi savaites veiks paroda intriguojančiu pavadinimu – „Nuogo kūno teorija“, kurios darbai iš dalies atspindi lietuvių autorių, pasirinkusių akto žanrą, kūrybą nuo 7-ojo dešimtmečio iki pat nepriklausomybės laikų.

Parodoje „Nuogo kūno teorija“ – akto žanrą mėgusių fotografų kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pat nepriklausomybės laikų.
Parodoje „Nuogo kūno teorija“ – akto žanrą mėgusių fotografų kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pat nepriklausomybės laikų.
Kauno fotografijos galerijoje veikia lietuvių autorių paroda „Nuogo kūno teorija“.<br>R.Milčiūtės nuotr.
Kauno fotografijos galerijoje veikia lietuvių autorių paroda „Nuogo kūno teorija“.<br>R.Milčiūtės nuotr.
Kauno fotografijos galerijoje veikia lietuvių autorių paroda „Nuogo kūno teorija“.<br>R.Milčiūtės nuotr.
Kauno fotografijos galerijoje veikia lietuvių autorių paroda „Nuogo kūno teorija“.<br>R.Milčiūtės nuotr.
Parodoje „Nuogo kūno teorija“ – akto žanrą mėgusių fotografų kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pat nepriklausomybės laikų.
Parodoje „Nuogo kūno teorija“ – akto žanrą mėgusių fotografų kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pat nepriklausomybės laikų.
Parodoje „Nuogo kūno teorija“ – akto žanrą mėgusių fotografų kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pat nepriklausomybės laikų.<br>Galerijos FB puslapio nuotr.
Parodoje „Nuogo kūno teorija“ – akto žanrą mėgusių fotografų kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pat nepriklausomybės laikų.<br>Galerijos FB puslapio nuotr.
Parodoje „Nuogo kūno teorija“ – akto žanrą mėgusių fotografų kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pat nepriklausomybės laikų.
Parodoje „Nuogo kūno teorija“ – akto žanrą mėgusių fotografų kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pat nepriklausomybės laikų.
Parodos „Nuogo kūno teorija“ plakatas.
Parodos „Nuogo kūno teorija“ plakatas.
Parodoje „Nuogo kūno teorija“ – akto žanrą mėgusių fotografų kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pat nepriklausomybės laikų.<br>Galerijos FB puslapio nuotr.
Parodoje „Nuogo kūno teorija“ – akto žanrą mėgusių fotografų kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pat nepriklausomybės laikų.<br>Galerijos FB puslapio nuotr.
Parodoje „Nuogo kūno teorija“ – akto žanrą mėgusių fotografų kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pat nepriklausomybės laikų.
Parodoje „Nuogo kūno teorija“ – akto žanrą mėgusių fotografų kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pat nepriklausomybės laikų.
Daugiau nuotraukų (9)

Raminta Milčiūtė („Laikinoji sostinė“)

May 9, 2016, 12:12 AM, atnaujinta May 26, 2017, 5:27 AM

Norint sudominti šiuolaikinę visuomenę reikia jai pasiūlyti kažką intriguojančio. Būtent tai lankytojams žada „Nuogo kūno teorijos“ paroda.

Parodos organizatoriai neslepia, kad akto žanras fotografijoje visada buvo savotiškai mistifikuotas.

Ekspozicijoje rodomos moterų nuotraukos, žinomų fotomenininkų darytos nuo 1965 metų iki pat nepriklausomybės laikų.

Praėjusią savaitę atidaryta paroda nuo pirmos dienos sulaukė didelio lankytojų susidomėjimo.

Be pagrindinės minties

Kalbinti lankytojai prisipažino, kad priežastys, paskatinusios apsilankyti parodoje, – drąsus ir intriguojantis pavadinimas, kuris sukėlė smalsumą, ir domėjimasis menu.

Renginio kuratorius fotografas Donatas Stankevičius, kuris taip pat yra architektas bei fotografijos dėstytojas, pasakojo, kad parodos vaizdas gimė ne iš karto.

„Nesu didelis tokios tematikos šalininkas, tačiau mane vedė smalsumas ir noras pabandyti kažką nauja. Na, o pradėjus kurti parodos įgyvendinimo idėjas pirmiausia gimė mintis ir tekstas, tik vėliau atsirado ir pats vaizdas“, – pasakojo menininkas.

D.Stankevičiaus teigimu, paroda neturi pagrindinės minties, tad kiekvienam paliekama laisvė interpretuoti.

Parodoje – lietuvių fotografų Romualdo Rakausko, Romualdo Požerskio, Algimanto Kauniečio, Gintaro Banionio, Rolando Šimulio, Vytauto Šeštakausko darbai.

Žydėjimas – visą gyvenimą

Garsus fotomenininkas Romualdas Rakauskas dar kartą prisiminė savo kūrinių atsiradimo aplinkybes.

Aktai man yra ne tik neartima tema, bet ir visada prisiekinėjau jų nedarysiąs. Vis dėlto situacija pasikeitė, kai buvo išleistas albumas „Žydėjimas“, kuriame buvo vaizduojami visi žmogaus gyvenimo ciklai – vaikystė, jaunystė ir senatvė. Viename iš jų – jaunystėje tiesiog verkiant man prireikė kelių apsinuoginusių merginų“, – pasakojo fotomenininkas.

R.Rakauskas dar karta patikino, kad fotoalbumas „Žydėjimas“ buvo jo aukščiausias kūrybos pasiekimas. „Žydėjimas tęsiasi visą žmogaus gyvenimą ir visai nesvarbu, kokiame šiuo metu etape jis yra“, – mintimis dalijosi R.Rakauskas.

Lankytojai pasigedo vyro kūno

Parodoje daugelio dėmesį patraukė Romualdo Požerskio kūrinys – mergina, rankose laikanti veidrodį ir gudriai slepianti veidą šešėlyje.

„Man svarbiausia buvo tinkamai sužaisti tarp šviesos ir formos, kad galutinis variantas atrodytų patraukliai.

Pati idėja nebuvo kažkokia ypatinga ar nauja, kadangi ir anksčiau dirbau panašia technika gamtoje bei vandenyje“, – nuotraukos gimimo istoriją priminė R.Požerskis.

Parodoje eksponuojamos tik moterų nuotraukos. Renginio kuratorius teisinosi: „Dėl mažo vyrų aktų skaičiaus buvo per sunku atrasti tinkančių parodai darbų, nesugebėjome parinkti tinkamos atsvaros, todėl šios idėjos atsisakėme.“

Tačiau D.Stankevičius patikino, kad ateityje ekspozicijoje gali atsirasti naujų darbų.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.