Mariaus Baranausko (1931–1995) dukra Audra Baranauskaitė-Urbakavičienė Lietuvos nacionaliniam muziejui padovanojo tėvo fotografijų archyvą, kurį sudaro apie 30 000 negatyvų ir apie 3000 fotografijų.
Ketvirtadienį Naujajame arsenale atidaryta paroda „Laiko reportažai“, skirta šio Lietuvos fotografijos klasiko, fotožurnalisto ir fotomenininko 85-osioms gimimo metinėms. Sovietinės kasdienybės ir dainuojančios revoliucijos laikų metraštis pačia geriausia to žodžio prasme. Nuo septintojo dešimtmečio iki Baltijos kelio.
Fotografo meistrystė ir vizualinė jo darbų švara, švelnus humoras ir romantiškas žvilgsnis – visa tai jo fotografijas akimirksniu įkrauna į giliausias atminties talpyklas. Neatsitiktinai senieji, dar sovietmečiu sukurti fotografo albumai ir šiandien keliauja iš rankų į rankas, neužsigulėdami senų knygų krautuvėlėse ir internetinėse mainų svetainėse.
Fotografijos ir kino kritikas V. Diominas teigė, kad M. Baranausko kūryboje esama emocinių įvaizdžių, standartinių elementų, iš kurių sudėliota nauja kompozicija (erdvės, rakursai, gyvenimo sufragmentavimas) yra aiški, suprantama ir paveiki.
Dėl įsimintinos savo fotografijos „Vartininkas“ (1972) M.Baranauskas kritikų buvo taikliai pakrikštytas „Laiko vartininku“. Muziejaus aplinkoje tas apibūdinimas suskamba naujai. Fotografas ne tik pagavo kamuolį, nepaisydamas visų likimo smūgių ir ideologijos gniaužtų, bet ir tiksliai perdavė jį žiūrovams, kad jie galėtų įmušti gražų įvartį.
Paroda „Laiko reportažai“ veiks iki rugsėjo 25 dienos.
Datos ir faktai
M.Baranausko kūryba labiau sietina su reportažinės fotografijos tradicija. Nuo 1956-ųjų jis dirbo fotokorespondentu, nuo 1959 m. studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete, buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.
Kūrėjo darbai buvo eksponuojami meninės ir dokumentinės fotografijos parodose, jis aktyviai dalyvavo ką tik įsteigtame Lietuvos fotografijos meno draugijos organizaciniame komitete, nuolat buvo renkamas į draugijos (vėliau – Lietuvos fotomenininkų sąjungos) valdybą, daugiau kaip du dešimtmečius (1970–1992 m.) buvo jos Meno tarybos narys.
Parodoje pristatoma kūrybos retrospektyva, apimanti tris M.Baranausko archyvo klodus. Tai meninės ir reportažinės fotografijos, kuriose užfiksuoti 6–9-ojo dešimtmečių Lietuvos vaizdai, kelionių po pasaulį momentai ir svarbiausi Atgimimo įvykiai.
Didžiąją archyvo dalį sudaro sovietmečiu sukurtos fotografijos. Rodomi ir mažiau žinomi šio laikotarpio darbai, taip pat pristatomos žymiausios, svarbius apdovanojimus pelniusios fotografijos: „Dvynės“ (1972 m.), „Kareiviai grįžta namo/Lygiavimas kairėn“ (1968 m.), „Vartininkas“ (1972 m.), „Pirmieji žingsniai“ (1973 m.).
Sovietinę visuomenę ypač intrigavo meninės dokumentikos ciklas „10 dienų Londone“ (1968 m.), nes pirmą kartą po karo parodė Jungtinės Karalystės sostinės gyvenimą.
Už sovietų karinės agresijos dokumentavimą sausio perversmo dienomis fotografas buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.
