Klaipėdiečių numylėtine – M.Obama
Tarptautinės meno rezidentūros projekto „Meno transformacijos kontekstas“ dalyvis grafikas J.Štapakovas žaismingomis instaliacijomis įamžino ne savo, o žmonių kolektyvinės sąmonės didvyrius. Prieš tai menininkui iš Sankt Peterburgo padėjo KKKC vadybininkai – miesto viešosiose erdvėse žodžiu ir raštu apklausė 160 gyventojų.
Pagrindinis socialinės apklausos tikslas – išsiaiškinti, kokie pasaulio, Lietuvos ir Klaipėdos žmonės vieninteliame Lietuvos uostamiestyje labiausiai gerbiami, mylimi ir pagrįstai gali būti vadinami iškiliausiais bei svarbiausiais šių laikų didvyriais. Kontraversiški respondentų atsakymai suglumino ne vien tiktai šios apklausos sumanytojus. Beveik niekas nesitikėjo, kad pirmoji JAV ponia ir Baltųjų rūmų šeimininkė M.Obama Klaipėdoje, kurios vardą ji pati kažin ar žino, nusipelnys tokio uostamiesčio gyventojų dėmesio ir pagarbos – net didesnės nei jos charizmatiškasis sutuoktinis, JAV prezidento kadenciją baigiantis Barackas Obama, arba koks nors kitas garsus politikas.
Simpatijos legendiniam krepšininkui A.Saboniui parodos lankytojų nenustebino. Politiko kelią pasirinkęs Louiso Armstrongo pasekėjas, buvęs džiazo atlikėjas V.Grubliauskas iki šiol nepaleidžia iš rankų savo trimito. Klaipėdiečių Kongu vadinamas Klaipėdos meras net ir po liberalų partiją sudrebinusio skandalo maudosi šlovės spinduliuose.
„Sukurti portretai – kolektyvinės sąmonės užsakymas. Ir man keista, kad M.Obama nurungė tarptautinėje arenoje žinomą prezidentę Dalią Grybauskaitę. Viso kandidatų sąrašo neskaičiau, nelabai rūpėjo. Svarbiausias šių dienų herojų atrankos kriterijus buvo miestiečių nuomonė, šiuo atveju ji nediskutuotina,“ – kalbėjo J.Štapakovas.
A.Sabonio atvaizdas grąžina atgal
Menininkas trijų išrinktųjų atvaizdus nupiešė ant popieriaus, o po to padarė trafaretus. Pagal juos M.Obamos, A.Sabonio ir V.Grubliausko veidų kontūrai dirbtuvėse išpjauti iš medienos lakštų. Didelio formato kūriniai – sukaltų dėžių formos instaliacijos. Jas galima eksponuoti atvirose erdvėse – miesto gatvėse, aikštėse ir, skveruose“. J.Štapakovo darbai papuošė gyventojų ir turistų lankomas vietas: A.Sabonio portretas atsidūrė senamiestyje, Meno kiemelyje, M.Obamos – prie KKKC Parodų rūmų. Mero V.Grubliausko atvaizdą mato Skulptūrų parko lankytojai – jis įrengtas ant vejos prie Tautinių mažumų kultūrų centro pastato. Instaliacijos bus eksponuojamos tris mėnesius.
KKKC meno kiemelyje plušėjęs Rusijos grafikas prisipažino, jog bene sunkiausia buvo sukurti A.Sabonio portretą: „Lietuva – krepšinio šalis, tad nėra ko stebėtis, kad aplink zujo konsultantai. Sulaukiau nemažai patarimų. Daugelis siūlė pavaizduoti Sabą tokį, koks jis yra dabar, – solidų veikėją, su akiniais. Bet aš nutariau vadovautis savo galva“.
J.Štapakovo sukurtas A.Sabonio atvaizdas žiūrovams primena tuos laikus, kai Sovietų Sąjungos krepšinio turnyruose dėl čempionų titulo kovojo dvi komandos – Kauno „Žalgiris“ ir Maskvos CASK.
„Pavaizdavau A.Sabonį jauną – tokį, kokį prisimenu, kai jis krepšinio aikštelėje grumdavosi su ukrainiečiu milžinu Vladimiru Tkačenka. Dar prisimenu Seulo olimpines žaidynes – joje dalyvavęs A.Sabonis su kitais lietuviais sudarė SSRS krepšinio rinktinės branduolį, buvo pagrindinė smogiamoji jėga“, – pasakojo žvitrios atminties autorius.
Didvyrių paieškos – be atvangos
J.Štapakovas neužmiršta ir Miuncheno olimpiados krepšinio turnyro finalo: „SSRS rinktinė, kurioje tada žaidė kita lietuvių krepšinio žvaigždė Modestas Paulauskas, rungtynių pabaigoje per sekundę iš JAV komandos išplėšė auksą. Pergalingą metimą pelnė mano kraštietis – Sankt Peterburgo „Spartako“ aukštaūgis Aleksandras Belovas“. Visuomenė nesąmoningai kuria kolektyvinius mitus, savo lūkesčius dažnai perkelia ant įsivaizduojamų didvyrių – mokslininkų, menininkų, politinių ir karinių lyderių – pečių. Garbiname pamėgtus herojus, žvelgiame į juos tarsi į gaivų šaltinį, iš kurio galima semtis jėgų, įkvėpimo“, – pristatydams projektą pažymėjo KKKC vadovas ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius.
Kai jaučiamas nacionalinių didvyrių deficitas, žmonės paprastai žvalgosi į kitus kraštus ir mėgina susitapatinti su tenykščiais herojais. Globaliame pasaulyje tokios refleksijos būdingos ir didelėms, ir mažoms valstybėms, garbinamų herojų kilmė, jų tautybė – toli gražu nėra viską lemiantis ar dominuojantis faktorius.
J.Štapakovas tvirtino, kad A.Sabonis Rusijoje irgi gerai žinomas, vis dar mitologizuojamas: „Anksčiau „saboniais“ meiliai vadindavome litro talpos degtinės butelius. Šis terminas – universalus, tikriausiai atkeliavęs iš Lietuvos“.
Sankt Peterburge gyvenantis Rusijos menininkas minėjo dar vieną pagarbos ženklą iškiliam krepšininkui: „Šalia Nevskio prospekto daug metų veikia nedidelė alkoholinių gėrimų parduotuvė „Sabonis“. Jos valdytojai nesirengia keisti pasirinkto įvaizdžio ir iškabų. Krepšinio aistruoliai bent jau anksčiau ten rasdavo ir lietuviškų prekių“.
Meno projektas „Meno transformacijos kontekstas“, pasak I.Kazakevičiaus, neatsirado tuščioje vietoje: „Herojų ir jų paieškos problematika visada aktuali. Tikrieji ir įsivaizduojami didvyriai mus veikia kaip katalizatorius, varo pirmyn“.
Susitikimai su herojais nevilioja
J.Štapakovas idėją įamžinti žmones, pretenduojančius į šių laikų didvyrių statusą, brandino keletą metų. Jo kūriniai – tarsi dialogas su žmonėmis, kuriems norisi matyti pamėgtus herojus, lygiuotis į juos, kartoti savo kumyrų darbus ir poelgius, sekti jiems iš paskos, mėgdžioti būdingas manieras, ištartas frazes, kaulyti autografų ir t.t.
Tikrieji ir įsivaizduojami didvyriai, pakylėti ant garbės pjedestalų, tampa svarbūs ir įdomūs, jų gyvenimas ir darbai kitiems nušvinta tarytum kelrodė žvaigždė. KKKC erdvėse susirinkę smalsuoliai klausinėjo J.Štapakovo, o ką pats menininkas apie tai galvoja: ar laukia M.Obamos kvietimo pavakarieniauti su jos šeimos nariais Baltuosiuose rūmuose, ar norėtų paspausti ranką A.Saboniui arba iškopti į sceną ir uždainuoti kartu su V.Grubliausku ?
„Nesuprantu, kam to reikia ? Man visiškai nebūtina su jais susitikti akis į akį. Aš niekada nebendrauju su savo kūrinių personažais“, – gūžčiojo pečiais įdomių instaliacijų kūrėjas.
KKKC rezidentas J.Štapakovas savo kūrybos laboratorijos duris buvo atvėręs plačiau – skaitė paskaitas šiuolaikinio meno gerbėjams, mokė juos, kaip naudojantis trafareto techniką susikurti savųjų herojų portretus. Nebūtinai garsių politikų, populiarių sporto, kinematografijos, pramogų verslo atstovų ar kitokių įžymybių.
Tokiais šiandienos herojais, pasak Rusijos menininko, galėtų būti tėvai, broliai ir seserys, artimi draugai, mokytojai, kitokios gerbtinos asmenybės, vienaip ar kitaip įtakojančios visuomenės gyvenimo raidą. J.Štapakovo kūrinių yra Ermitaže, Krokuvos nacionaliniame muziejuje , Niujorko šiuolaikinio meno galerijoje „MoMa“. Jo rankų darbo knygos saugomos Sankt Peterburgo, Aleksandrijos, Rygos, Saksonijos, Berlyno bibliotekose.
Žinomas plataus spektro eksperimentinės grafikos meistras sukūręs ir savo asmeninių herojų panteoną.
