Praėjusių metų birželio 12-ąją R. Midvikis baigė kurti savo paskutinįjį darbą – skulptūrinį ekslibrisą amerikiečio rašytojo, Nobelio literatūrinės premijos laureato Ernesto Hemingway'aus apysakos „Senis ir jūra“ motyvais. Tą pačią dieną jo netekome – kūrėją staiga pakirto ūmi liga.
R.Midvikis paliko sukurtas, bet dar nepastatytas, ir jau gyvenančias savąjį gyvenimą skulptūras. Šio menininko kūrybos biografiją vainikuoja paminklai istorinėms asmenybėms prestižinėse miestų erdvėse – karaliui Mindaugui (Vilniuje), pirmosios lietuviškos knygos autoriui Martynui Mažvydui (Klaipėdoje), teatro režisieriui Juozui Miltiniui (Panevėžyje).
Ryškų pėdsaką lietuvių monumentaliojoje skulptūroje įspraudęs R.Midvikis pastaruosius darbus vertino kaip viso savo gyvenimo prasmę, netgi apibūdino juos trimis didžiosios raidėmis „M“. Tokių simbolių abriaviatūra pažymėta ir KKKC rūmų erdvėse pristatoma memorialinė R.Midvikio kūrybos paroda „3M“.
Ten lankytojai išvys tai, ko dar neregėjo, – paskutiniąją R.Midvikio skulptūrą, sukurtą E.Hemingway'aus kūrybos motyvais ir niekada nerodytas pasteles.
Pomirtinė menininko darbų ekspozicija apibrėžta skambiausių jo kūrybos leitmotyvų raidėmis „M“, akcentuojant amžinąsias temas – motinystę, meilę ir mirtį. Jos atskleidžia kūrėjo asmenybę, jo santykį su pasauliu.
„Pasaulis – nepakartojamas amžinas vyksmas. Vitališkoji gamtos jėga sukuria visas metamorfozes, jų persmelkti tampame tik laikinais amžinojo vyksmo išgyventojais. Nepaprastai jaudinantis pajūrio kraštovaizdis, kur taip ryškiai susilieja stichijos – dangus, žemė ir vanduo. Čia stiprus santarvės su pasauliu, „bendrosios būties“ jausmas. Čia surandu tos vitališkos jėgos apraiškų, būdų ir netikėtų derinių savo kūrybai“, – kalbėjo R.Midvikis.
Pasteles, sukurtas laisvalaikiu, atitrūkus nuo monumentalių darbų ir rutininių užsakymų, galima skaityti kaip R.Midvikio tylią išpažintį, jo sielos dienoraštį be datų. Ten nėra realių vaizdų, tik jį taip žavėjusi nuolat pulsuojančios gamtos erdvė, kupina energijos, pamatyta kitokia vidinės jautros akimi, giliai apmąstyta ir išgyventa širdyje.
Kas toji mirtis – tamsa, o gal šviesa ar amžinybė, išsivadavimas nuo kūno ir dvasios kančių? R.Midvikis mįslingas būties temas dažniau prisimindavo tuomet, kai mirties šešėlis atslinkdavo arčiau, kai giltinė imdavo šienauti jam artimus ir brangius žmones, draugus, su kuriais kūrė savąjį pasaulį.
„Pastelinėmis spalvomis perteikdamas būties slėpinius R. Midvikis atveria savo sielą, ieško atsakymų. Jo darbai moko pamilti pasaulį savyje, nes ten žmogus yra didesnis“, – pastebi parodos „3M“ kuratorė Aldevina Sturienė.
Gamtos, tėvynės, žemės vaizdiniai R.Midvikio pastelėse trykšta gaivalingai kaip jame nesutelpantis pirmapradis nenutrūkstamos gyvybės srautas. Motinystė – meilės aukuras, besąlygiška šviesa ir jėga, intuityviai siejama su grožio ir gėrio pradais. Meilė tai – harmonija, susitaikymas su šiuo pasauliu ir galbūt net su mirtimi.
R.Midvikis gimė Eidintuose (Tauragės r.), baigė Vilniaus dailės institutą. Nuo 1975 m. gyveno Klaipėdoje, o 2000 m. persikėlė į Tauragę. Sukūrė nemažai monumentalių skulptūrų: Rainių kankiniams, Kražių skerdynėms atminti, Simonui Daukantui (Lenkimuose), Žemaičių ir Kęstučio apygardų partizanams – (Telšiuose ir Tauragėje), pirmajam lietuviui jūrų kapitonui Liudvikui Stulpinui ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui (Klaipėdoje),skulptūrinę kompoziciją baltų dievams Patrimpui, Perkūnui, Patulai (Rambyne), paminklą grafams Oginskiams (Rietave).
Kitais metais Vilniuje T.Kosciuškos skvere bus atidengtas dar vienas R.Midvikio sukurtas monumentalus darbas – paminklas broliams Vileišiams. Skulptoriui po mirties buvo suteiktas Tauragės garbės piliečio vardas.
KKKC Parodų rūmuose – R.Midvikio memorialinė kūrybos paroda „3M“. Atidarymas rugsėjo 9 d., 17 val. Veiks iki spalio 9 d.
